Pasivažinėjimo kaina – lūžis
Vieni šiltojo sezono priėmimo skyrių „favoritų“, pasak gydytojo, – paspirtukai, kurie itin populiarėja tarp mažų vaikų. „Vaikai neįvertina kelio dangos, nuokalnių, savo galimybių ir nuo paspirtukų krenta žymiai dažniau nei suaugusieji“, – sako vaikų chirurgijos rezidentas Benediktas Jonuška.
Nuo paprastų paspirtukų vaikai, praradę pusiausvyrą ar susidūrę su kliūtimi, krenta į priekį arba į šoną. Dažniausiai tokio kritimo metu patiriamos galvos traumos, tačiau į priėmimo skyrių atvykę vaikai neretai skundžiasi riešų skausmais, nubrozdinimais. Gydytojas pastebi, jog dauguma vaikų, patyrusių traumas, neturėjo šalmo ir jokių kitų reikalingų apsaugų.
„Tarp lūžių dažniausiai diagnozuojamas apatinės stipinkaulio dalies lūžis, todėl po tokios traumos vaikai šias transporto priemones bent vienam mėnesiui priversti pamiršti, o patys pratinasi prie gipso. Kiek liūdnesni atvejai, kurių pasitaiko ne vienas, kai patiriami abiejų dilbių lūžiai, tuomet vaikui reikia ypatingos priežiūros, kol abi rankos sugyja“, – pasekmes aiškina gydytojas.
Dar didesnė grėsmė susižaloti vaikams kyla tuomet, kai tėvai leidžia važinėtis elektriniais paspirtukais. Pasak jo, JAV atliktoje studijoje dalyvavo apie pustrečio šimto pacientų, pasivažinėjusių būtent elektriniais paspirtukais. Paaiškėjo, jog pacientų amžiaus grupėje iki aštuoniolikos metų šalmus dėvėjo vos 4,4 proc. ir net 40 proc. iš tirtų pacientų buvo patyrę galvos traumas. Medikams tenka vis dažniau priminti tėvams, jog elektriniais paspirtukais vaikai važinėtųsi kuo rečiau, o geriausia ir visai be jų apsieiti.
Jei pramogauti, tai saugiai
Visos aktyvios fizinės veiklos yra galimos, jeigu joms tinkamai pasiruošta. „Rekomendacijos norint išvengti traumų, susijusių su paspirtukais, paprastos, deja, dažnai pamirštamos. Vaikai, jaunesni nei aštuonerių metų amžiaus, neturėtų jais važinėti be suaugusiųjų priežiūros. Taip pat primygtinai rekomenduojame nevažinėti paspirtukais gatvėmis, kuriose eismas yra intensyvus, nevažinėti tamsiu paros metu. Taip pramogaudami vaikai turėtų dėvėti šalmus, kelių ir alkūnių apsaugas“, – sako chirurgijos rezidentas.
Gydytojas pabrėžia, jog ikimokyklinio amžiaus vaikams apskritai daug naudingiau ir saugiau tiesiog vaikščioti ar lakstyti. Mat viena dažniausių mažų vaikų traumų – stipinkaulio panirimas. Vaikų raiščiai dar nėra iki galo susiformavę aplink stipinkaulio galvą alkūnės sąnaryje.
Tėvai turėtų žinoti ir pirmosios pagalbos ABC, jeigu vis dėlto vaikas važinėjosi be reikiamų apsaugų, šalmo ir susižeidė. Jeigu jis susimušė, toji vieta tinsta, skauda, pirmiausia rekomenduojama ją šaldyti penkiolika dvidešimt minučių kas dvi valandas.
„Jeigu tai sumušta galūnė, reikia stengtis, kad ji būtų pakelta ir stebėti vaiką. Jeigu pašaldžius ir (ar) davus vaistų nuo skausmo situacija neblogėja, galima manyti, kad galbūt tai nėra lūžis. Bet kiekvieną situaciją reikėtų vertinti skirtingai ir lūžius diagnozuojame tik atlikę rentgenogramą.
Jeigu tai yra galvos trauma, svarbiausia stebėti simptomatiką. Per pirmąją parą gali išryškėti smegenų sutrenkimo simptomai: vėmimas daugiau nei porą kartų, pakitęs elgesys, didelis skausmas, vaikas neramus arba mieguistas, vangus, prasideda traukuliai, sąmonės sutrikimai. Tuomet reikėtų kreiptis į priėmimo-skubios pagalbos skyrių. Realu, kad vaikas bus paguldytas stebėjimui ir išsamesniems tyrimams. Skubi pagalba priėmimo skyriuje yra suteikiama pirmąją parą po traumos“, – primena gydytojas.
