Puse kojos
Šalies logopedai svarsto, kaip karantinai pakenks vaikų, ypač mažųjų, kalbos raidai.
„Kai kuriais atvejais karantinas tikrai sustabdė teikiamos pagalbos veiksmingumą ir vaikų pažangą. O tikruosius nuostolius skaičiuosime tada, kai vaikai pradės lankyti darželius ir mokyklas, kai specialistai vėl pradės kontaktiniu būdu dirbti su vaikais. Nors ir dabar darželiai dirba, bet kokiu būdu teikti pagalbą (kontaktiniu ar nekontaktiniu) priima kiekviena švietimo įstaiga, tad nėra visur vienodų darbo su vaikų kalba galimybių“, – sako logopedė Diana Jazukevičienė.
Specialistė tikina, jog labiausiai nuotolinis ugdymas atsiliepė mažiesiems ikimokyklinukams, nes tokiu būdu itin sunku išlaikyti vaiko dėmesį ilgesnį laiką. O jeigu nuotoliniu būdu galimybės dirbti nėra jokios, specialistai tiesiog siunčia užduotis ir vaikas kartu su tėvais atlieka jas pats. Bet šiuo atveju itin sunku įvertinti, kiek kokybiškas toks ugdymasis.
„Efektyviai nuotoliniu būdu įmanoma ugdyti tik tam tikras sritis. Pavyzdžiui, kai reikia mokyti derinti skaitvardį su daiktavardžiu, daiktavardį su veiksmažodžiu, apibendrinančių sąvokų, prielinksnių vartojimą. Tačiau, kuomet vaiką reikia mokyti naujo garso tarimo ir kai vaikas netaisyklingai artikuliuoja, štai tada yra nepalyginamai sudėtingiau. Bet nėra ir visai neįmanoma“, – sako D. Jazukevičienė.
Kalbos raida – dar ne viskas
Lietuvoje jau kurį laiką skalambijama, jog perėjus prie nuotolinio ugdymo, technologines galimybes ugdytis tokiu būdu turi ne visos šeimos. Vis dėlto logopedė nemano, jog yra skirtumas tarp rajonuose ir didžiuosiuose miestuose logopedo paslaugas gaunančių vaikų, viskas priklauso nuo logopedo profesionalumo.
„Aš manau, kad šiame technologų pasaulyje, miestas ir kaimas neegzistuoja, nes paslaugas galima teikti ir nuotoliniu būdu. Tačiau vėlgi, klausimas, kokio amžiaus vaiką ugdome, kokią problemą sprendžiame. Ši pandemija ne tik pakiš koją kalbos raidai ar tarties problemų sprendimams, bet bene labiausiai – psichinei sveikatai. O ji taip pat yra susijusi su sklandžia vaiko kalbos raida“, – sako specialistė ir priduria, jog turėtume labiau susirūpinti emocine vaikų ir suaugusiųjų sveikata, nei akcentuoti akademinius pasiekimus.
Pataruoju metu sparčiai daugėja psichologų konsultacijų poreikis tiek vaikams, tiek tėvams, tiek ir pedagogams: „Suprantu, kad akademinės žinios yra svarbu, bet mūsų vidinė sveikata svarbiau. Taip pat manau, kad vaikams, sugrįžus prie kontaktinio ugdymo, bus sunkiau spręsti konfliktus, susitarti, dirbti komandoje, nes jie bus atpratę nuo šių dalykų. Tikiuosi, kad daugelis ikimokyklinukų yra ugdomi kontaktiniu būdu arba bent sugrįš į grupes kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje ir tarties sunkumai bus ištaisyti iki pirmos klasės. Kitu atveju teks vienu metu spręsti galybę raidos iššūkių.“
