Kadangi vaikai COVID-19 serga trumpiau ir lengviau, jie retai būna tie viruso skleidėjai ir platintojai, ko buvo baimintasi pirmojo karantino metu. Tačiau tokia tikimybė išlieka, tad jie gali į šeimą atnešti virusą, nuo kurio mirs močiutė.
Interviu su specialistu
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Šeimos medicinos centro gydytojas Valerijus Morozovas.
– Kokie būna dažniausi peršalimo ligų simptomai ir kaip elgtis jiems pasireiškus?
– Priklausomai nuo to, koks virusas, kiek jo yra, kelintą kartą vaikas su juo susiduria, simptomai būna įvairūs. Gali būti tiesiog sloga, po kurios ateina pakosčiojimas. Gali vaikas ir sukarščiuoti, imti skaudėti gerklę. Ko tikimasi iš tėvų? Objektyviai įvertinti, kaip vaikas jaučiasi, ir mokėti atpažinti, kada jam tikrai blogai. Naktinis kosulys, jei vaikas puikiai išsimiega, nėra baisu. Jis blogai tėčiui ir mamai, nes šie neišsimiega. Vadinasi, vaiko nereikia girdyti vaistais. Tačiau jei vaikas neprakvėpuoja pro nosį, negali normaliai kalbėti, net jei jam nėra temperatūros, tokią slogą reikia gydyti vaistais. Na, o kai jau nepavyksta su šiais simptomais susitvarkyti ar kai atsiranda pavojingesnės būklės, reikia kreiptis į medikus.
Pavyzdžiui, jei po vaistų, skirtų temperatūrai mažinti, dozės karščiavimas nenukrenta dviem valandoms dviem laipsniais (turiu omenyje, adekvačius vaistus, ne homeopatinius ar žolinius preparatus). Arba kai yra tokie simptomai kaip galvos, gerklės skausmai, sloga ir taikant simptominį gydymą jie nepraeina. Kai greta karščiavimo atsiranda apsunkintas kvėpavimas, švokštimas ir dusulys, be to, vaikas vangus, mažiau juda, žaidžia.
– Ar šie požymiai gali signalizuoti apie koronaviruso infekciją?
– Vaiko, tėvų ar močiutės jaučiamas peršalimo simptomas turėtų būti indikacija atlikti koronaviruso testą. Kad būtų žinoma, kaip elgtis. Specifiniu simptomu galima būtų išskirti uoslės ir skonio praradimą, bet tai yra subjektyvu. Mažiau valgus vaikas pasidarys dar nevalgesnis, jam bus neskanu ir jis nepasakys, kad nejaučia skonio. Taigi, nebūtinai įvardins tą koronaviruso simptomą. Apibendrindamas galiu pasakyti, kad tai yra tas pats peršalimas, tik tiek, kad mutacija mums nauja, organizmas jos nepažįsta ir yra per didelis komplikacijų procentas – dėl to jai toks ypatingas dėmesys.
Be to, virusas jau tris kartus stipriai mutavo, tad galbūt vienai mutacijai būdingesni vieni, kitai – kiti simptomai. Su šiuo virusu, kaip ir su kitais – kuo mažiau ryški simptomatika, tuo mažiau viruso ir mažiau jo skleidžiama į aplinką. Ir kuo greičiau pasveikstama, tuo greičiau nustojama būti pavojingu aplinkiniams. Kadangi vaikai serga trumpiau ir lengviau, jie retai būna tie viruso skleidėjai ir platintojai, ko buvo baimintasi pirmojo karantino metu. Tačiau tokia tikimybė išlieka, tad jie gali į šeimą atnešti virusą, nuo kurio mirs močiutė.
– Prieš atliekant testą pasitarti su gydytoju?
– Šeimos gydytojai nesprendžia dėl tyrimo tvarkos, jie atliekami centralizuotai arba privačiai. Žinoma, pasitarti su gydytoju galima, tačiau jei sunku prisiskambinti, nereikia laukti – geriau iškart užsiregistruoti ir atlikti tyrimą.
– Tėvai pasimetę dėl vaikų kontaktų darželiuose. Kokia jūsų nuomonė: ar vesti vaikus į ikimokyklinio ugdymo įstaigas?
– Patarčiau daryti taip, kaip geriau vaikui ir šeimai. Jei vaikas darželyje jaučiasi drąsiai, saugiai, jei darželio grupė nedidelė, kiti tėvai atsakingi ir esant mažiausiems simptomams apribos atžalos lankymąsi kolektyve, veskite. O jei abejojama adekvačiu kitų tėvų elgesiu, jei patys tėvai nerimauja ir vaikas tai jaučia, jis gali susirgti vien nuo įtampos šeimoje. Tokiu atveju geriau jį palikti namuose. Mėnuo ar du be socialinio bendravimo tikrai nepadarys tokios didelės bėdos kaip galbūt komplikuoto koronaviruso išguldyta šeima.
– Nuotoliniu būdu besimokantys vyresnieji vis rečiau iškiša nosį į lauką – kokią grėsmę kelia sėdėjimas namuose?
– Vienareikšmiškai atsakomybę už tai turi prisiimti ne Vyriausybė, ne mokyklą uždaręs ministras, o tėvai. Jei vaiko fizinis aktyvumas atiduodamas mokyklai, tuomet dvi kūno kultūros pamokos sudaro vos procentą savaitės laiko. Tad tikėtis, kad tai užtikrins puikią vaiko fizinę sveikatą, nevertėtų. Praėjusią vasarą, atlikdamas sveikatos patikinimą, penkiems paaugliams diagnozavau nutukimą ir hipertenziją, kuriai gydyti reikėjo skirti vaistus. Tėvai teisinosi karantinu, kūno kultūros pamokų nebuvimu. Mieli tėveliai, pasiimate vaikus, rogutes, slides ir tris kartus per savaitę po darbų eikite į lauką, mišką, parką. Tai turi tapti nuolatiniu ritualu, nes, atminkite, jūsų vaikų sveikata – šeimos nuopelnas.
