Supervizijos jau dirbantiems
Viena iš Robertos Daubaraitės-Randės veiklų – darbas Lietuvos profesinių santykių konsultatų asociacijos Taryboje. „Džiaugiuosi, kad Lietuvoje turime galimybę padėti žmonėms, kurie nori siekti profesinės sėkmės. Lietuvos profesinių santykių konsultatų asociacija vienija 70 supervizorių, kurie padeda žmonėms tobulėti profesinėje srityje. Čia konsultuojame žmones, norinčius kelti kvalifikaciją, mokytis bei tobulėti. Dažniausiai į mus kreipiasi žmonės, kurie jau turi darbo patirties“, – teigia pašnekovė ir priduria, kad kol žmonės jauni, entuziastingi, turi pakankamai jėgų, klausimų jiems kyla mažiau.
„Bet vėliau, kai tarsi „įstringame“ tam tikroje situacijoje, arba situacija, kurioje esame, mūsų nebetenkina, galime susidurti su iššūkiais. Supervizijų pagalba, sukurdami saugią aplinką žmogui, padedame jam atpažinti tam tikras situacijas ir galime padėti. Kartu randame atsakymus, kodėl žmonės kartais tarsi „užstringa“, – pasakojo R. Daubaraitė-Randė.
Nemokama pagalba Panevėžio šeimoms
Gal dar ne visi panevėžiečiai žino, kad Panevėžio vyskupijos sielovados centre įkurti Bendruomeniniai šeimos namai, kuriuose pagalbos gali sulaukti visi.
„Visos šeimos susiduria su iššūkiais gyvenime. Žmonės čia gali kreiptis pagalbos, kai patiria sunkumus. Mes gerai išvystėme šeimos namų projektą, nors veikiame tik pusantrų metų. Mumis pasitiki, tiki ir skatina toliau judėti. Šiuo metu teikiame apie 14 paslaugų šeimoms. Mūsų teikiama pagalba prieinama absoliučiai visiems Panevėžio miesto gyventojams. Žinoma, kad yra įvairių šeimų, įvairių poreikių, bet mums nesvarbu, iš kur ateina šeima, tai nebūtinai turi būti tik socialiai remtinos šeimos, anaiptol. Bandome atliepti visų šeimų poreikius. Visoms šeimoms, dalyvaujančioms projekte, teikiamos paslaugos yra nemokamos. Esame pasiekiami ir per socialinius tinklus, turime internetinę svetainę panevezioseimai.lt“, – teigia Panevėžio Bendruomeninių šeimos namų koordinatorė R. Daubaraitė-Randė.
Be pozityvios tėvystės įgūdžių lavinimo, taip pat yra teikiama ir individuali psichologinė pagalba.
„Turime ir įvairių terapijų šeimoms – muzikos, šokio, dailės. Čia dalyvauja visa šeima. Tai žmonėms teikia išsilaisvinimą. Turime ir tris programas, skirtas tik bendraamžiams, tik jaunimui. Taip pat teikiame socialinę pagalbą. Konsultuojame ir namuose. Pradėjome vykdyti ir asmeninio asistento pagalbos projektą. Visa ši pagalba, kurią miniu, yra nemokama. Dar pusantrų metų vykdysime šį projektą“, – apie pagalbą panevėžiečiams dalijosi moteris.
Pasak Robertos, viena svarbiausių Bendruomeninių šeimos narių Panevėžyje teikiamų paslaugų – pozityvi tėvystė.
„Kurdami šeimas žmonės dažnai nesusimąsto, kaip seksis, kai gims vaikai. Gimus vaikams perimame savo vaikystėje išgyventus šeimų modelius. Ne visada tie modeliai, kuriuos esame įgiję augdami, mus tenkina tada, kai patys tampame tėvais. Pozityvi tėvystė labai svarbu. Esu tikra, kad kai stiprūs tėvai – stiprūs ir vaikai“, – patirtimi dalijosi moteris.
Lyderis palaiko komandą, „bėgdamas“ šalia
„Siekimas bendrų tikslų su komanda, ėjimas kartu, ne vienam, siekimas bendruomenės pokyčio turbūt ir yra tylioji lyderystė. Joje galbūt ne visada pasimato vedlys. Bet jis yra tempo palaikytojas, kuris bėga šalia tam, kad visa komanda eitų kartu. Aš tai ir darau, palaikau komandos dvasią, buriu komandą, bet viena negaliu nieko padaryti. Viską padarome su komanda. Negalėčiau išskirti nei vieno darbo rezultato ar prisiimti nei vieno nuopelno, kaip asmeninio. Juk visada šalia buvo kiti žmonės, su kuriais mums kartu pavyko pasiekti norimų tikslų“, – teigė Roberta Daubaraitė-Randė.
Anot pašnekovės, žmonės negimsta lyderiais, o jais tampa. „Mus formuoja mūsų šeima, mūsų gyvenimas, mūsų aplinka, žmonės, kuriuos mes sutinkame, autoritetai. Savo šeimoje vaikystėje turėjau daug atsakomybių, augome keturios seserys. Nebuvo lengva. Su dar viena seserimi buvome vyresnės, tad turėdavome įvairių atsakomybių už mažesnes – rūpintis, padėti. Seniau nebuvo tiek socialinių iniciatyvų, kiek jų yra dabar. Gyvenome šalia globos namų. Su seserimi eidavome ten žaisti su vaikais, norėdavome prasmingai praleisti laiką. Prisigalvodavau veiklų, eidavau pas seserį į jos darželio grupę skaityti pasakų mažesniems vaikams. Dariau tai, nes jau mokėjau skaityti ir norėjau tuo dalintis su kitais. Mus labai šiltai priimdavo. Gal tai ir paskatino domėtis, kur galiu savo aplinkoje daugiau nuveikti“, – vaikystės prisiminimais dalijosi Roberta Daubaraitė-Randė.
Šeimos ritualai
Roberta pasakoja, kad jai netinka posakis „batsiuvys be batų“. Ji pati turi tris vaikus – vienuolikos, aštuonerių ir penkerių metų amžiaus, o jos pačios namai pilni džiaugsmo ir iššūkių.
„Turiu nuostabų vyrą, kuris yra puikus vaikų tėtis. Jis labai padeda man būti tylia lydere ir skleistis profesinėje veikloje. Jis perima nemažą dalį namų ūkio. Namuose esu mažesnė lyderė“, – apie gausią šeimą pasakojo Roberta.
Anot Robertos, jie drauge su vyru stengiasi gyventi pagal pozityvios tėvystės principus – išklausyti vaikų nuomones, įtraukti juos į šeimynines diskusijas.
„Šeimoje turime tradiciją vieną dieną per savaitę turėti bendrus šeimos pusryčius ar vakarienę. Per juos kiekvienas pasidaliname apie tris dalykus, kurie kiekvienam iš mūsų per dieną buvo įsimintini. Visi turime ką pasakyti ir kuo pasidžiaugti. Išgirstame, kuo vaikai gyvena, kas jiems buvo sunku. Kartais pasidalinimų metu kyla ir klausimų, į kuriuos bandome atsiliepti, įsiklausyti į tai, ką sako vaikai. Dažnai šiuose pasidalijimuose būna daug džiaugsmo. Girdime vienas kitą, išmokstame išlaukti savo eilės, kad galėtume pasisakyti“, – patirtimi dalijasi moteris.
Savanorystė augina lyderius
Pasiteiravus, kas formavo pačios Robertos charakterį ir asmeninis savybes, moteris atvira – savanorystė įvairiose veiklose buvo tas variklis, kuris prisidėjo prie šiandieninės jos veiklos ir gyvenimo būdo.
„Studijavau socialinį darbą ir socialinę pedagogiką. Tai susiję su pagalba kitiems, dalyvavau įvairių organizacijų ir bendruomenių veikloje. Tai leido skleistis mano talentui ir mano lyderystei. Turėjau progą save išbandyti. Pradėjau savanoriauti 2003 metais. Dirbau organizacijoje su jaunimu, reikėdavo padėti jaunimui atskleisti lyderystę, talentus. Mums su kolegomis pavyko suburti jaunus žmones kultūriniam festivaliui ir juos sutelkti tai idėjai. Tai buvo pirmasis Bistrampolio festivalis. Padarėme didelius dalykus, bet tai pamatėme tik vėliau, kai viskas smarkiai išaugo.“
Savanorystė yra saugi erdvė save patikrinti. Per pagalbą kitam atskleidžiame ir save. Pasak Robertos, savanoriauti niekada nėra vėlu.
„Jei turime laisvo, kurį galime investuoti į bendruomenės gėrį – niekada nėra per vėlu tai daryti. Esu sutikusi ir senjorų savanorių. Pavyzdžiui, savanoriaujančių Šv. Juozapo globos namuose. Žmonėms reikia bendravimo, reikia kito žmogaus, tai brangiausias turtas, kurį galime duoti“.
Pasak pašnekovės, svarbu išsikelti ilgalaikius tikslus. Roberta sako, kad jos ilgalaikis tikslas šiuo metu – šeima. Dėl jos ji turi turėti jėgų, stiprybės veikti, dirbti. Čia ir subręsta pamatiniai dalykai, kurie yra svarbūs vaikams. Norisi perduoti tuos pamatinius dalykus.
-------
Pasaulinės lyderystės konferencijos (PLK) projekto #TyliLyderystė tikslas – dalintis įkvepiančiomis istorijomis, kurių herojai – retai visuomenei žinomi, tačiau savo kilniais darbais kitų gyvenimus keičiantys ir įkvepiantys tylūs lyderiai.
