Kodėl lauko užsiėmimai yra svarbūs paaugliams bei kaip prie jų prisijungti turi tėvai, pranešime spaudai pasakoja „Mentor Lietuva“ vasaros stovyklos koordinatorė bei lauko tyrinėtojų knygos „Kur nuklydo panagiukai?“ autorė Lina Bakšytė.
Į lauką – nuo pirmų dienų
Parašyti knygą apie lauko užsiėmimus L. Bakštytė nusprendė gimus sūnui. „Stebėdama mažylius pamačiau, kad lauke jie tiesiog panyra į atradimus: vieną akimirką bėga, kitą – susitelkę ieško, kur teka lietaus vanduo, o paskui jau pirštais barsto smėlį ir maišo košę baloje. Vos kelios veiklos, į kurias jie patys spontaniškai lauke įsitraukia, apima tai, kas yra svarbu tokiame amžiuje: kūno, smulkiosios motorikos, pojūčių, dėmesio lavinimas. Nusprendžiau parengti visai šeimai skirtą knygą, kuri įkvėptų pamatyti lauko aplinką vaikų akimis ir paskatintų daugiau laiko praleisti gryname ore,“ – pasakojo knygos autorė.
Buvimas lauke yra būtinas vaikystėje ir tai patvirtina vis daugiau studijų. „Paskelbti Barselonos pasaulinio sveikatos instituto (ISGlobal) tyrimai parodė, kad iš tiesų egzistuoja ryšys tarp buvimo gamtoje ir vaikų smegenų struktūros. Žaliosios aplinkos poveikis ankstyvame amžiuje įtakoja struktūrinius smegenų pokyčius, gerinančius kognityvinius vaikų gebėjimus. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad, jeigu greta vaikų namų ar mokyklos yra žaliųjų erdvių, vaikai pasižymi geresne darbine atmintimi bei geresniu gebėjimu sukaupti dėmes“, – sakė L. Bakštytė.
Pasak jos, lauko aplinka yra svarbi, nes čia vyksta patirtys, svarbios vaiko vystymuisi, o paprastas išėjimas į kiemą yra vienas svarbiausių dalykų, ką galime suteikti savo vaikams.
Gamta – paauglių ramybės ir savęs suvokimo vieta
Paauglystė yra antrasis po vaikystės laikotarpis, kurio metu pradeda vykti itin reikšmingi pokyčiai smegenyse bei, kaip ir ankstesniame etape, pradedama leistis į išorinio pasaulio tyrinėjimus, tik šį kartą žengiama jau į socialinės visuomenės atradimus.
„Tokiame jautriame periode gamtos aplinka gali tapti ta laisva erdve, kurioje paaugliai lengviau atsiveria ir mokosi pažinti save bei kitus. Paaugliai patiria intensyvias emocijas, staigią nuotaikų kaitą, o gamtos aplinka mažina stresą, veikia raminančiai. Čia jie gali atrasti kas juos stiprina, išmokti ne bėgti nuo savo jausmų, o būti su jais ir tokiu būdu geriau pažinti save,“ – pasakojo lauko veiklų entuziastė Lina.
Pasak edukologės, jaunuoliai šiuo periodu pradeda daugiau eksperimentuoti, siekti aštrių išgyvenimų ir leistis į įvairius bandymus. Lauko veiklos stiprių pojūčių poreikį leidžia realizuoti saugiai, be rizikingo elgesio ar įsitraukimo į neigiamas patirtis. Jos paaugliams suteikia išbandymų ir iššūkių, per kuriuos jie gali ieškoti savęs bei savo kelio.
Lauko užsiėmimai kartu su tėvais
Paauglį auginantiems tėvams gali atrodyti, jog prarado ryšį su sūnumi ar dukra. Jis/ji kažką nuolat klausosi su ausinėmis, spokso ekrane, o kuo gyvena, ką jaučia bei kokios svajonės sukasi galvoje – neaišku. Pasak L. Bakšytės, paauglystėje keičiasi santykis, bet ne poreikis, todėl šeima išlieka svarbi ir lauko veikla padeda kurti jautrų ryšį su vaiku.
„Pabandykite su vaiku išeiti į kiemą, kartu išgerkite arbatos ir pamatysite, kad čia gimsta daug atviresnis pokalbis nei būnant pasyviai namuose. Paprastas išėjimas į lauką, atpalaiduojanti aplinka leidžia bendrauti be įtampos, labiau įsiklausant. Be to, lauke dažniau laiką leidžiame aktyviai, kas taip pat padeda užmegzti santykį su paaugliu. Svarbu rasti veiklą, kurią norėtųsi daryti kartu, pavyzdžiui vakaro pabėgiojimas pagal paauglio mėgstamą muziką,“ – kalbėjo „Mentor Lietuva“ vasaros stovyklos koordinatorė.
Kaip kitą vertingą patirtį knygos autorė įvardijo žygius. „Paauglystėje jaunuoliai ieško savęs ir siekia išbandymų. Tai gali būti visos šeimos tradicija arba tik tėvo ir sūnaus, mamos ir dukros išvyka, norint pakalbėti rūpimomis temomis. Kad paaugliai labiau įsitrauktų, galima sugalvoti iššūkių, kuriuos jie norėtų įveikti – pakviesti nueiti kokį nors atstumą, pasiekti jiems įdomų objektą. Kelionė taip pat gali įvykti ir be jokio didesnio planavimo, tiesiog ten, kur gyvenate“, – sako Lina Bakšytė.
Ji taip pat pataria: „Sudarykite keisčiausių lauko objektų sąrašą, kuris gali būti labai įvairus. Kartu jūs galite ieškoti vietų, kur minkšta stovėti, kvepia alyvos, būriuojasi balandžiai, yra daug baltos spalvos, stovi geltona mašina ir panašiai. Kad būtų įdomiau, galima nusimatyti, kad tose vietose nusifotografuosite ar nusifilmuosite ir sukursite savo iškylos istoriją. Į bendrus žygius bei keliones visada galite pasiimti priemonių, kurios vaikui leistų fiksuoti ar žymėti pastebėjimus, atradimus, kilusius jausmus. Tai taip pat padės labiau pažinti vaiką“.
Vasaros stovyklų sėkmės raktas – gamta
Įvairių aktyvių veiklų gamtoje paaugliai patiria stovyklose, kurių sezonas jau netrukus prasidės. Pasak L. Bakšytės, vasaros stovyklose paaugliai susiduria su naujais iššūkiais bei socialinėmis situacijomis, kurios padeda giliau suvokti savo ir kitų elgesio motyvus, paaugliai pradeda suprasti, ko reikia būnant suaugusiuoju. Tuo pačiu, būdami atsiskyrę nuo savo įprastos aplinkos, paaugliai ima mokytis savarankiškai, o tai juos labai augina bei suteikia pasitikėjimo savimi. Veikdami kartu komandoje, paaugliai sustiprina socialinius įgūdžius ir atranda, kas yra svarbu bendraujant su kitais.
Atsižvelgiant į paauglystės laikotarpiu kylančius uždavinius, asociacijos „Mentor Lietuva“ specialistai parengė septynerių dienų vasaros stovyklos programą, padedančią jaunuoliams geriau suprasti juos užplūstančius vidinius išgyvenimus. Per patyrimines užduotis bei žaidimus, stovyklos metu jaunuoliai išmoksta geriau pažinti save bei kitus, taip pat – įvardinti ir reikšti tiek malonius, tiek nemalonius jausmus, kurie kyla brendimo metu. Į stovyklos programą įtraukti ir įvairūs iššūkiai, kurie padeda įtvirtinti socialinius įgūdžius. Pavyzdžiui, stovyklos pabaigoje visa grupė keliauja į naktinį žygį, kurio metu kiekvienas atskleidžia bei įsivardina savo stiprybes, silpnybes, kylančias baimes, tuo pačiu atranda sprendimus, kaip įvairiais atvejais galima veikti.
