„Valgyti mums yra būtina, kad išgyventume. Be kita ko, valgyti gali būti skanu, malonu, taip pat įdomu ragauti, gera dalintis maistu su mums mielais žmonėmis. Tuo ir turėtų remtis vaiko mityba. Deja, ne visada taip pavyksta ir daugelis tėvų sunkiai randa sprendimą, kaip grąžinti vaikui norą valgyti. Kiekvienas atvejis yra individualus, todėl tėveliai pirmiausia turėtų pabandyti išsiaiškinti, kokia tikroji prasto apetito priežastis“, – teigia „Rimi Lietuva“ socialinio projekto „Šeimos pietūs“ partnerė G. Bačienė.
Skirtingas amžius – skirtingi motyvai
Pasak gydytojos, dažniausiai problemos dėl vaikų nevalgumo prasideda įvedant naują maistą. Pirmųjų metų kūdikiai pasaulį tyrinėja noriai ir viską ragauja. Todėl naujo maisto skanavimas yra įdomus nuotykis. Kita vertus, 8-18 mėn. mažyliai yra ypač jautrūs, vengia nepažįstamų žmonių, todėl lengviau pradėti pratinti prie naujo maisto dar iki šio amžiaus. Pravartu atkreipti dėmesį į tai, kad vaikai gali prarasti apetitą ir dėl ligos ar skausmingų procedūrų, ypač jei pats valgymo procesas yra skausmingas.
Vyresniems, 2-5 metų amžiaus vaikams nenoras valgyti gali pasireikšti, kaip priešinimasis tėvų kontrolei. „Kai vaiko gyvenimas per daug griežtai valdomas, jam neleidžiama elgtis savarankiškai, pavyzdžiui, imti šaukšto, rengtis ar lipti pačiam į kėdutę, vienas iš būdų, kaip vaikas išreiškia protestą – atsisako valgyti.
Leiskite mažyliui žaisti, pramogų laikas neturėtų būti keičiamas mokymu, būrelių lankymu ar kita labai struktūruota veikla, kurioje iš vaiko reikalaujama tik klusnumo ar pasyvumo. Nuolatinis tėvų skubėjimas, pedantiškumas, perdėtas noras viską daryti greitai, švariai ir tiksliai neretai pastūmėja vaiką savais būdais griauti jų įpročius ir norom nenorom sulėtinti tempą“, – komentuoja psichoterapeutė.
Kai kuriuos jaunuolius paauglystė užklumpa netikėtai, vieni pagrindinių šio gyvenimo tarpsnio uždavinių yra įgyti savarankiškumo ir siekti vientiso tapatumo.
G. Bačienė pasakoja, kad tuo metu, kai tėvų pavyzdžiu vaikai ima stipriai abejoti, didelę įtaką daro įvairūs tikri ar netikri autoritetai, siūlantys radikalias mitybos permainas, grindžiamas įvairiomis teorijomis – vegetarizmu, ginant gyvūnų teises, maisto produktų derinimu, organizmo valymu, kalorijų skaičiavimu. Paaugliai norėdami suvaldyti savo besikeičiantį kūną ir mintis, ima lygiuotis centimetrų ir kilogramų skaičiavimais į žurnalų viršelius puošiančius modelius, sportininkus ir kitus žymius žmones.
Ieškokite giluminių priežasčių
Vis tik labiausiai vaikų nenorą valgyti lemia psichologinės priežastys, susijusios su emocine būkle. G. Bačienė patikino, jog tam, kad vaikams būtų įdomu ir imtų tyrinėti naujus skonius, jie turi jaustis saugiai. Nerimaujantys vaikai yra linkę atsisakyti dar neragauto maisto. Nerimą mažiems vaikams kelia nepažįstama aplinka ir žmonės, barniai šeimoje, tėvų, ypač mamos, nerimas ar liūdesys, nekantrumas, pyktis.
„Vaikai praranda apetitą dėl nemalonių gyvenimo įvykių, liūdesio, artimųjų ilgesio, kai jaučiasi nesuprasti, atstumti. Tokios situacijos gali susidaryti, kai abu tėvai ar vienas iš jų ilgam išvyksta, skiriasi, konfliktuoja, kai pasikeičia auklė, ar pradeda lankyti darželį ir ten ilgai užsibūna. Natūralu, jog tuomet vaikas ribodamas maistą ir rinkdamasis tik tam tikrus valgius, stengiasi išlikti saugus, valgyti tik tai, ką yra įpratęs valgyti anksčiau“, – sako G. Bačienė.
Prievarta nieko nepasieksite
Tėvai turi prisiimti atsakomybę už vaikų gerovę, juk jie nustato namų taisykles, perka ir gamina maistą. Sveikas ir skaniai pagamintas valgis turėtų būti jų pasirinkimas. Saldumynai ir bandelės yra šventėms ar desertui po valgio. Jei tėvams sunku žodžiu sustabdyti vaiką nuo perteklinių saldumynų, jie galėtų tiesiog nepirkti ir neturėti jų namuose. Jau nuo pat mažų dienų reikia pratinti vaikus prie sveikos mitybos, tačiau jokiu būdu nepersistengti, versdami vaiką valgyti, tik pabloginsite situaciją.
„Apskritai, pati dažniausia tėvų klaida, kai vaikas atsisako maisto, yra prievartinis maitinimas. Pats maistas šiuo atveju lieka antraeiliu dalyku, pirmiausia, reikia stengtis atstatyti valgymo malonumą, kartais tai reiškia atkurti tėvų ir vaikų ryšį“, – primena G. Bačienė. Visais atvejais svarbu pagerinti bendravimą šeimoje. Bendri šeimos pietūs, gera nuotaika prie stalo, įvairus, gražiai pateiktas maistas padės sukurti ir grąžinti malonumą valgyti.
