„Mažųjų ekspertų mokyklos“ ambasadoriai laidų vedėjas Žygimantas Stakėnas, psichologė Aistė Jasaitytė-Čeburiak ir fotografė Raimonda Vyšnia kviečia tėvelius ir vaikus pažaisti šiek tiek kitokius, ypatingesnius Joninių žaidimus.

Kviečia žaisti simboliais

„Palaikau idėją, kad svarbu šios šventės prasmę ir reikšmę perteikti vaikams, kad Joninės nebūtų vien sėdėjimas prie bendro stalo. Per įvairius ritualus, žaidimus vaikai labai gerai tas šventes prisimena bei suvokia“, – kalbėjo psichologė Aistė Jasaitytė-Čeburiak.

Anot jos, ugnis, vanduo, augalai ir kita gamtinė medžiaga – tai, kas iš tiesų traukia vaikus. Ši medžiaga puikiai dera ir prie Joninių simbolikos. Kuriant šventės laukimo nuotaiką, tėvai galėtų vaikus paskatinti atlikti šventines užduotėles, spalvinant vandenį, piešiant ant akmenukų, kuriant iš augalų.

Pati psichologė kartu su šeima Jonines švenčia sodyboje prie Vilkokšnio ežero. Privalomi šventės atributai: gausaus giminaičių būrio šventinė vakarienė, laužas, prie kurio šokama. Pakuriama pirtis, kartu prausiamasi, švarinamasi. Pagrindinis šventinis ritualas – naktinės maudynės ežere. Praėjusiais metais A. Jasaitytė-Čeburiak į maudynes pasiėmė ir vyresniąją dukrelę, kuriai tada buvo ketveri metai.

„Tai turbūt buvo didžiausia atrakcija. Maudomės apšviestoje vietoje, turime lieptą, kurį papuošiame gėlių puokštėmis. Panaktinėjame. Manau, mano vyresnėlei degantis laužas ir tamsa aplinkui sukuria nekasdienišką nuotaiką“, – sakė Aistė. Ji tiki ir pasakoja vaikams, kad Joninių naktį vanduo tampa gyvas, įgyja stebuklingų, gydančių galių.

Kur šventė, ten ir žaidimas

Šventės ir žaidimai – neatsiejami dalykai. Per Jonines vienas tokių žaidimų yra stebuklingo paparčio žiedo ieškojimas. Fotografė Raimonda Vyšnia mielai prisimena ankstyvųjų paauglystės metų Jonines skautų stovykloje prie Bražuolės upės (Trakų r.). Tai buvo pačios tikriausios Joninės su pagrindiniais tautiškos šventės atributais. Skautai su džiaugsmu ieškojo paparčio žiedo, žaidė įvairius žaidimus.

„Pamenu, kaip susiskirstę komandomis naktį miške ieškojome paparčio žiedo. Naudojomės žemėlapiais, nešėmės deglus, teko atlikti įvairias užduotis. Paparčio žiedą atstojo butaforija. Vėliau leidome ežeru vainikėlius su degančiomis žvakelėmis ir savo norais. Man buvo dvylika metų, dauguma mergaičių turėjome savo simpatijas, visos jautėme šventės romantiką“, – sakė fotografė.

Vėliau, studentiškais metais, Jonines ji švęsdavo per praktikas kaime.

Šiemet fotografė, ruošdamasi Joninėms, kartu su vaikais keliavo į mišką. Tai buvo pažintinė kelionė: vaikai pamatė, kaip atrodo papartis, išgirdo, kuo jis svarbus per Jonines.

Vaikai padeda kurstyti laužą

Televizijos laidų vedėjas Žygimantas Stakėnas vaikystėje Joninių nešventė, nors apie šią šventę ir jos simbolį – paparčio žiedą – ir žinojo. O štai per pastaruosius keletą metų nusistovėjo tradicija susiburti per Jonines artimųjų šeimoms.

„Kartu su vaikais, tėčiais, mamomis, tetomis ir dėdėmis važiuojame pas mamą į sodybą, kuriame didelį laužą. Naktį su broliu einame maudytis į upę, nes juk, kaip teigiama, Joninių naktį vanduo tampa tyras ir šventas. Iki upės keliaujame su fakelais“, – sakė Ž. Stakėnas.

Šią tradiciją televizijos laidų vedėjo šeima pradėjo praktikuoti gal prieš penkerius metus. Aktoriaus atžalos per šią šventę mielai vykdo jiems patikėtą veiklą – padeda kurstyti laužą. Sūnūs dalyvauja visame šventės paruošiamajame darbe.

„Jiems patinka visos šventės, nes tai yra proga pabūti visiems kartu. Šventinių Joninių maudynių, tiesa, jie nebesulaukia“, – sakė Ž. Stakėnas.

Didžiausią Joninių prasmę Ž. Stakėno šeimai suteikia visų susibėgimas į krūvą: „Kadangi nedažnai turime progų susitikti, stengiamės nepraleisti progos susiburti per Jonines ar per Žolines“, – sakė televizijos laidų vedėjas.

Vaikiškų žaidimų pavyzdžių rasite čia.