Mes vos nenumirėme iš juoko, nes, kaip paliudytų kiekviena mamytė, po gimdymo atrodo, kad mūsų makštys tapo sunkios ir velkasi žeme, norėdamos atsiskirti nuo kūno. Atleiskite už neestetišką vaizdelį, bet tai visiškai natūralu - kaip ir nusituštinti ant gimdymo stalo. Laimei, moterys po truputį suvokia, kad reikia dalintis patirtimi ir įspėti viena kitą.

Štai penkios „staigmenos“, kurioms turite būti pasiruošusios...

Kai krūtyse pradeda kauptis pienas, norisi cypti iš skausmo. Susidaro įspūdis, kad žmonės arba garbina maitinimo krūtimi stebuklą, arba yra per daug užsiėmę kurdami taisykles, neleidžiančias maitinti jų parduotuvėje/restorane/lėktuve. Net jei nuspręsite savo kūdikį maitinti mišinukais, kažkuriuo metu jūsų krūtyse pradės gamintis pienas.

Tikriausiai daug girdėjote apie skirtingas maitinimo padėtis ir tai, kaip kūdikis turi apžioti spenelį, bet svarbus faktas - kad pieno pritvinkusios krūtys yra tikra agonija - dažnai lieka nutylėtas. Taip, atrodysite kaip porno žvaigždė, bet tuo jūsų džiaugsmas ir baigsis.

Jūsų vagina išgyvens metamorfozę. Viena draugė pasakojo, kaip praėjus porai valandų po gimdymo ėjo šlapintis, ir tai, ką apčiuopė tarp kojų, privertė ją nuspausti tualete įrengtą skubios pagalbos iškvietimo mygtuką. Seselės patikino, kad jai viskas gerai, nors išvirtusi makštis, atrodė, tuoj nukris ant grindų. (Nesijaudinkite - po kurio laiko patinimas pranyks.)

Nubusite besijausdamos, lyg ką tik baigėte 1,5 val trukmės Bikramo, arba karštosios, jogos treniruotę. Tai nėra būdinga visoms moterims, tačiau daugybė mano draugių nubusdavo ryte (arba kas kelias valandas naktį) apsipylusios prakaitu. Šis prakaitavimas toli gražu ne toks, koks būna po treniruotės ar sekso; greičiau jau atrodys, kad ką tik išlipote iš vonios ir prisiminėte, kad visi rankšluosčiai sukasi skalbimo mašinoje. Žliaugiantį prakaitavimą sukelia hormoniniai pokyčiai. Tačiau nesijaudinkite, nes tai netruks amžinai.

Tapsite dideliu verkiančiu kūdikiu - net jei jaučiatės 100 proc. laiminga. Dėl to vėlgi kalti hormonai. Žinoma, pogimdyvinė depresija yra labai rimtas dalykas, kaip ir liūdesys, kurį anksčiau ar vėliau patiria kiekviena naujai iškepta mamytė. Tačiau kalbu apie moteris - o aš esu viena jų - kurios paplūsta ašaromis neturėdamos nė menkiausios priežasties, o kartais tiesiog todėl, kad jaučiasi labai laimingos. Kartą pamaitinau kūdikį, ir jis užsnūdo šalia manęs. Tai buvo nuostabi ir rami akimirka. Kai į kambarį įžengė vyras, iš tos laimės staiga apsipyliau ašaromis. Jis sunerimęs paklausė, kas nutiko, o aš sukūkčiojau, kad nieko. Ir tai buvo tiesa!

Jausitės kaip paauglė, kuriai prasidėjo pirmosios mėnesinės. Buvau girdėjusi, kad po gimdymo “kraujuosiu”, tačiau maniau, kad užteks keletą dienų pavaikščioti su kasdienai skirtu įklotėliu. Neturėjau žalio supratimo, kad šis kraujavimas bus tarsi stiprios, mėnesį trunkančios menstruacijos, ir kad pirmą kartą nuo 1987 m. turėsiu naudoti storus higieninius įklotus su sparneliais.

Tad dabar jau žinote. Tiesa, nepaminėjau klišėmis tapusių ir nuostabių dalykų, tokių kaip faktas, kad į pasaulį paleidote naują gyvybę, ir kad valandų valandas žiūrėsite į šitą stebuklėlį, negalėdamos patikėti, kad tai jūsų vaikas. Ir kad visi skausmai ir nepatogumai yra to verti. Ir - vos nepamiršau - kad jūsų kūne gaminsis hormonai, dėl kurių atmintyje išliks tik geri dalykai. Gamta - protinga, ar ne?