Kaip sako restorano šeimininkė ir šefė Inga Turminienė, kolektyvas šios skanios kūrybos pradžią pažymėjo tyliai, nedidelės draugų kompanijos rate. „Savaitraštis Kaunui“ maisto grožybių ir skonių kūrėjos teiravosi, kokia yra pavadinimo reikšmė, ir kas paskatino atidaryti vietą, kurią po truputį atranda originalaus, stebinančio ir kokybiško skonio pasiilgę kauniečiai.

Europietiškos virtuvės paslaptys

Vos tik įžengus į restoraną, apgaubtą rudų ir pilkų atspalvių, prie durų šiltai pasitinka padavėja, nešina meniu. Įsitaisome prie lango ir stebime praeivius: vieni įdėmiai nužvelgia didžiulius restorano langus, vakarieniaujančiuosius jame ir nueina savo keliais, kiti, pagauti smalsumo, po kelių sekundžių visgi susigundo ir užeina. Gurkšnodama mėtų arbatą ir dairydamasi po įstabų interjerą, prisiminiau, ką pasakojo šios vietos šeimininkė.

Kas ta moderni europietiška virtuvė? „Ingredientai, kuriuos naudojame, gaminami ir patiekiami moderniai, renkamės naujus gaminimo būdus bei modernią pateikimo lėkštėje estetiką. Kartais savo virtuvėje laužome klasikinius maisto derinių stereotipus: stengiamės skirtingai išgauti to paties produkto tekstūrą. Žinoma, svarbu, kad patiekalo ingredientai derėtų tarpusavyje.“
Restoranas "Ieti" ("Savaitraštis Kaunui" nuotr.)

Įsiminė tai, kad „Ieti“ virtuvės komanda gaminius apdoroja pasitelkdami chemijos ir fizikos mokslus. Tai – tarsi maisto laboratorija. Anot virtuvės šefės, kai kuriems patiekalams reikia ypač tikslaus laiko ir temperatūros derinimo, naudojama daug modernių, neseniai virtuvėse atsiradusių, prietaisų. Reikia pabrėžti, kad, nepaisant šių įmantrybių, europietiška virtuvė apibrėžia Europos regioną, kuris neleidžia pamiršti savo identiteto ir sezonų kaitos.

Vizitinės kortelės neturi

Netrukus stalą padengė užkanda (šviežiai keptos duonos riekelės su užtepėle), patiekta ant baltų akmenukų. Viską vainikavo ant viršaus uždėta „kačiukų“ šakelė. Pasidarė aišku, ką šefė turėjo omenyje, sakydama „neleidžia pamiršti savo identiteto ir sezonų kaitos“. Pasiteiravus, ar iš virtuvės patiekalų būtų galima išskirti vienintelį, šefė nedvejojo: „Kol kas tokio patiekalo nėra. Meniu nuolat kinta, todėl ir patiekalai kasdien yra vis kitokie.“
Lėkštėje kasdien stengiamės sekti pasaką. Pavyzdžiui, baravykų sultinį sukuriame taip, kad žmogus jį valgydamas jaustųsi tarsi sėdėdamas miške ant kelmo, tarp baravykų ir pušų
Inga Turminienė

Galbūt vizitine kortele galima būtų vadinti jų kūrybingumą? Juk užtenka vieną kartą apsilankyti čia, ir tampa aišku, kad restorano patiekalai išsiskiria savo originaliu pateikimu. „Lėkštėje kasdien stengiamės sekti pasaką. Pavyzdžiui, baravykų sultinį sukuriame taip, kad žmogus jį valgydamas jaustųsi tarsi sėdėdamas miške ant kelmo, tarp baravykų ir pušų“, – kūrybos interpretacijomis dalijasi moteris.

Sužinojus apie šią negirdėtą vietą, kurioje taip skaniai gaminama, pasidarė smalsu, kodėl buvo pasirinktas šis kelias. Juk ne paslaptis, kad išsilaikyti pavyksta tik apie 20 proc. naujai įkurtų viešojo maitinimo įstaigų.
Restoranas "Ieti" ("Savaitraštis Kaunui" nuotr.)

„Čia veikia tokia taisyklė: darai, nes paprasčiausiai negali to nedaryti. Restoraną atidarėme ne tam, kad sukurtume tik verslą. Tai – savęs realizacija ir noras Kauno maisto kultūrą pakylėti į aukštesnį kokybės lygmenį. Dirbdamas kituose restoranuose, semdamasis iš jų patirties ir mokydamasis, ilgainiui supranti, kad turi išeiti ir sukurti savo namus“, – aiškina restorano šefė.

Kuria savo istoriją

Smalsu, kuo „Ieti“ išsiskiria iš kitų restoranų? „Stengiamės nesidairyti į kitus restoranus ir kurti savo istoriją. Nesistengiame būti geresni už kitus. Atvirkščiai, būtų puiku, jei Kaunas turėtų kuo daugiau kokybiškų restoranų ir kiekvienas jų atrastų savo klientus. Stengiamės būti geriausia savo versija. Manome, kad išsiskiriame savitu požiūriu į maistą, dėmesiu detalėms ir produktų kokybe. Turbūt vienas ryškiausių „Ieti“ bruožų – natūralus maisto skonis, atskleidžiamas beveik visai atsisakant prieskonių ir išryškinant pagrindinio patiekalo ingrediento spalvą.“

Tuo įsitikiname vos sulaukę pirmojo patiekalo, kurį galėtumėme prilyginti salotoms: baltajame vyne virtos kriaušės su ožkos sūriu, kieto sūrio sultiniu, karamelizuotos duonos trupiniais ir žolelių aliejumi. Kol vis dar mėgaujamės ką tik patirtu skoniu, atnešamas ir antrasis patiekalas. Nustembame, nes lėkštėje istoriją „pasakoja“ aštuonkojis su jaučio kaulų sultiniu, sojos pasta, vytintos žuvies padažu ir mėlynosiomis vynuogėmis. Vėliau lėkštėje išvydome brandintą anties krūtinėlę su obuolių kremu ir raudonojo vyno padažu. Desertas – šokolado biskvitas su kiviais, šokolado putėsiais ir džiovintu šokoladu – tapo puikiu vakarienės akcentu.

Pavadinimas – mistiškas

„Ieti“ restorano šefės močiutė yra kilusi iš Dzūkijos, ji buvo tikra kulinarijos meistrė: gamino sūrius, sviestą. Įdomu, ar šis kulinarinis paveldas atsiskleidžia ir restorano virtuvėje? „Tai – mano vaikystė, kuri tikriausiai daro įtaką ir dabar. Sąmoningai močiutės receptų nenaudoju, juos pritaikau kitur. „Ieti“ kepame šviežią duoną, kuri patiekiama kiekvienam ateinančiajam. Galbūt ji labiausiai ir primena močiutės gebėjimus.“
Restoranas "Ieti" ("Savaitraštis Kaunui" nuotr.)

Pavadinimas „Ieti“ – kiek neįprastas. Bandėme jį iššifruoti, tačiau pasidavėme ir paklausėme pačios Ingos. Anot jos, literatūrinis pavadinimo aiškinimas – Ieti (Yeti) – yra sniego žmogus, mistiška ir magiška būtybė. Sniegas simbolizuoja Lietuvos kultūrą, piešia gamtovaizdį ir akcentuoja sezoniškumą. Tai ir atrasite „Ieti“ virtuvės DNR.