Nedidelę Vilniaus senamiestyje įsikūrusią desertų studiją ir išskirtinius jos gaminius atranda vis daugiau miestiečių. Nepaliaujamas noras kurti įdomesnius gaminius bei skonius suvedė Laurą ir su „Raudonų plytų alaus dirbtuvių“ sumanytojais, o iš saldėsių ir alaus bendradarbiavimo gimė... karamelė.
Kai hobis virsta darbu
Natūralius keksiukus, sausainius, tortus, duonelę, zefyrus, vaisų batonėlius, riešutų sviestą, džemus ir daugelį kitų gaminių pirkėjams siūlanti desertų studija jau yra spėjusi suvienyti jėgas su tikro šokolado gamintojais „Chocolate Naive“, netgi rūbų kūrėja Julia Janus ir papuošalų dizaineriais „Tadam!“, o naujausias, tačiau ne pirmas, bendras projektas įgyvendinamas kartu su nedidelėmis partijomis įdomias ir netikėtas alaus rūšis gaminančiomis alaus dirbtuvėmis.
Šįkart bendrų idėjų ir darbo rezultatas gali pasirodyti kiek netikėtas, tačiau tik ne jo sumanytojams, kuriems eksperimentavimas su skoniais yra natūrali ir neatsiejama gyvenimo dalis.
„Su skoniais eksperimentuoti pradėjau būdama, berods, aštuonerių ar devynerių metų, kuomet išmokau įsijungti orkaitę ir savarankiškai ja naudotis. Iki tol nuo pat mažens kepimo procese dalyvavau kaip stebėtoja, visuomet buvau šalia, kai šeimos moterys gamindavo. Taigi, kai atėjo metas apsispręsti, ką noriu veikti gyvenime, nutariau susikurti tokį darbą, kuris teiktų džiaugsmo ir man pačiai, ir kitiems. Galima sakyti, kad desertų studija gimė pirmiausia iš noro realizuoti savo kūrybiškumą bei aistros konditerijai“, – pasakoja desertų studijos sumanytoja ir įkūrėja Laura Donėlė.
Panašią istoriją pasakoja ir Andrius Bagdzevičius, kurio, kaip aludario, kelias prasidėjo apyniais ir salyklu kvepiančioje namų virtuvėje.
„Mano darbas visuomet buvo susijęs su alumi, o būdamas šalia alaus, neišvengiamai pradėjau daugiau domėtis ir tuo, kaip jis daromas. Savo klaidžiojimuose po internetą, sutikau namų aludarystę. Norėjosi alų suprasti iš esmės, pabandyti sukurti savo rankomis, o tai, kas gaudavosi, būdavo labai įdomu. Būtent eksperimentai ir yra tas dalykas, kuris stumia pirmyn, skatina išbandyti vis kažką nauja“, - sako jis.
A. Bagdzevičiaus teigimu, įkūrus alaus dirbtuves, taip pat nesiliaujama eksperimentuoti – tiek atrandant netikėtas alaus rūšis, tiek kuriant alų su įdomiais ingredientais, pavyzdžiui, kava.
Bendradarbiauja su panašiai mąstančiais
„Panašiomis vertybėmis besivadovaujantys ir panašiai maisto kultūrą suvokiantys gamintojai matyt natūraliai suranda vieni kitus“, – paklausta, kaip iš pirmo žvilgsnio visiškai skirtingose srityse veikiančios ir skirtingus produktus gaminančios manufaktūros ryžtasi sukurti bendrą produktą, sako desertų studijos įkūrėja.
Pasak jos, su alaus dirbtuvių sumanytojais keletą kartų jau teko bendradarbiauti, tai puikiai pavyko, todėl bandoma eksperimentuoti ir toliau.
„Tiek mes, tiek aludariai anksčiau likome patenkinti rezultatu, tad ir toliau pasidaliname idėjomis, ir sugalvoję ką nors įdomaus, bandome tai įgyvendinti. Šįkart pagalvojome, kad kai kurioms alaus rūšims gaminti naudojami karameliniai salyklai, dažnai tokiame aluje aiškiai jaučiamas karamelės skonis, tad, kodėl negalėtume pabandyti atvirkščiai – panaudoti alaus karamelės gamybai“, – pasakoja L. Donėlė.
Andrius Bagdzevičius sutinka, kad bendradarbiavimas abiems pusėms yra įdomi patirtis ir leidžia praplėsti produktų panaudojimo ribas.
„Mums svarbiausia, kad bendradarbiavimas su kitais gamintojais būtų apie kūrybiškumą ir, be abejo, be jokių kompromisų kokybei. Nekuriame popso, o tai, ką darome, privalo būti aukščiausios kokybės. Manau, panašaus požiūrio laikosi ir gamintojai, su kuriais bendradarbiaujame, tad dažniausiai lengvai randame bendrą kalbą. Žinoma, svarbu ir tai, kad bendradarbiavimas būtų įkvepiantis ir patiktų mums patiems, nes kai džiaugiesi tuo, ką darai – skanesni dalykai pavyksta“, – sako aludaris.
Karamelė iš alaus – gurmaniškas užkandis
A. Bagdzevičius pasakoja, kad alus, kaip gėrimas, yra labai įvairus ir jame randama plati skirtingų skonių bei aromatų paletė, todėl skirtingi alūs gali būti derinami su labai įvairiu maistu.
„Su kepėjais jau esame sukūrę sausainių su salyklu, šokoladinių keksų su stautu. Norėjome šiuos eksperimentus, kai alus naudojamas kaip saldumynų ingredientas, parodyti plačiau. Taip ir gimė naujausias mūsų bendras produktas – karamelė, kuriai gaminti panaudotas mūsų ąžuolinis dubbel „Nežinomas krantas“, - sako A. Bagdzevičius.
Šis alus, pasak aludario, pasižymi intensyvesniais salyklo ir karamelės skoniais. Be to, jis turi ąžuolo prieskonio, nes tris savaites yra brandinamas su ąžuolo drožlėmis. Būtent su šios rūšies alumi naujoji karamelė puikiai dera.
„Nors tai pirmieji mūsų bandymai naudoti alų kaip ingredientą, tačiau alaus ir maisto dermė leidžia tikėti, kad egzistuoja daugybė būdų jį įdomiai panaudoti virtuvėje“, – mano A. Bagdzevičius.
L. Donėlė karamelę iš alaus priskiria prie gurmaniškų užkandžių ir desertų, kuriuos turėtų įvertinti mėgstantieji ragauti ir atrasti naujus skonius. Anot jos, kuriant šį produktą, kaip ir visuomet, buvo vadovaujamasi pagrindiniu desertų studijos principu – viską daryti paprastai ir natūraliai. Šios filosofijos manufaktūroje laikomasi tiek kepant gaminius, tiek bendraujant tarpusavyje ir su klientais.
„Mūsų klientai yra ieškantys tikrų ir unikalių dalykų, drąsiai bandantys naujus skonius, nesivadovaujantys išankstiniais nusistatymais, todėl, tikiu, kad noriai išmėgins ir įvertins naująjį gaminį. Beje, nereikia įsivaizduoti, kad valgydami šią karamelę, jausite vien tik labai ryškų alaus skonį. Karamelė taip pat paskaninta graikiniais riešutais, kalendromis, salyklu ir jūros druska, todėl bendras derinys, manau, pavyko tikrai įdomus“, – mintimis dalijasi manufaktūros šeimininkė.
