Prancūzijoje vynuogių veislių paplitimas labai susijęs su regionais. Kiekviename konkrečiame Prancūzijos vyno regione auginamos tam tikros vynuogės ir iš jų daromas vynas. Ir kitų veislių vynuogių tame regione praktiškai nebūna.
Populiariausia raudonojo vyno vynuogių veislė Prancūzijoje yra Merlot. Tai tamsiai mėlynos spalvos uogos, iš kurių gaminamas ypač tamsios violetinės spalvos, dažniausiai sunkus, intensyvaus slyvų ir gervuogių aromato bei skonio, pakankamai švelnių taninų vynas.
Merlot labiausiai paplitusi Bordeaux regione, kur dažniausiai maišoma su kita populiaria sunkaus vyno vynuogių veisle Cabernet Sauvignon, kuri pasižymi daug ryškesniais taninais, aukštesniu rūgštingumo lygiu, jaučiamais juodaisiais serbentais, kartais vyšniomis ir daugeliu kitų asociacijų, kurios priklauso nuo vyno gamybos būdo bei subrendimo lygio. Cabernet Sauvignon yra pati populiariausia ir žinomiausia raudono vyno vynuogių veislė pasaulyje. Iš šių vynuogių pagaminti vynai dažnai gali būti skirti ypač ilgam išlaikymui.
Ronos slėnyje ir pietų Prancūzijoje labiausiai paplitusi raudonojo vyno vynuogė yra Grenache. Iš šios vynuogės Prancūzijoje pagaminti vynai dažniausiai yra švelnūs, neturi intensyvios spalvos, rūgštingumo ir taninų, pasižymi aviečių, žemuogių bei kitų raudonų uogų aromatais ir skoniais, ilgiau brandinus įgauna ir odos bei kitų organinių natų. Prancūzijoje šios vynuogės dažniausiai maišomos su Syrah ar Carignan veislėmis. Grenache yra viena populiariausių visame pasaulyje, ypač Ispanijoje, kur žinoma, kaip Garnacha ir Sardinijoje, kur ji vadinama Cannonau.
Kitos labiausiai paplitusios Prancūzijoje bei tapusios tarptautinėmis veislės būtų Syrah, iš kurios gaminamas tamsios spalvos, vidutinio sunkumo – sunkus vynas, su juodų uogų, ypač gervuogių aromatais ir skoniais, bei aukštesnio nei vidutinis lygio taninais. Taip pat Prancūzijoje populiarios iš Ispanijos regiono Cariñena kilusi Carignan, bei Burgundijoje auginama elegantiška, šviesios spalvos, lengvo vyno Pinot noir veislė, kuri yra ir numeris vienas Vokietijoje, tik ten vadinama Spätburgunder.
Italijoje labiausiai paplitusios yra centrinės Italijos vynuogių veislės iš kurių neabejotinai numeris vienas, Toskanos pasididžiavimas ir šlovė - Sangiovese. Šios veislės pavadinimas verčiasi kaip Jupiterio (senovės romėnų vyriausiojo dievo) kraujas. Vynas iš šių vynuogių pasižymi raudonų uogų (žemuogių, vyšnių) aromatais, tačiau labai gerai tinka brandinimui ąžuolo statinėse, nuo kurių įgauna kompleksiškumą ir žemiškas natas. Taip pat vynas pasižymi aukštesniais nei vidutiniai taninais ir rūgštingumu. Būtent iš Sangiovese vynuogių gaminami kilnieji Italijos vynai Brunello di Montalcino, Vino Nobile di Montepulciano bei populiarusis Chianti vynas.
Montepulciano vynuogių vynas būna ryškios rubino spalvos, ryškiais taninais, tačiau mažo rūgštingumo, dažniausiai skirtas neilgam laikymui.
Italijos pietuose žinomiausios yra Sicilijos Nero d’Avola, kurios vynas pasižymi tamsia vyšnine spalva, gervuogių ir kitų juodų uogų aromatais, sunkiu, tačiau švelniu skoniu, vidutinio intensyvumo taninais bei rūgštingumu. Primitivo (kitur vadinama Zinfandel) labiausiai paplitusi Apulijos regione. Tai ypač tamsios spalvos vynuogė, iš kurios gaminamas atitinkamas, dominuojamas gervuogių vynas, pasižymintis ypač vaisiniu charakteriu, švelniu skoniu žemu rūgštingumu ir švelniais taninais.
Kampanijos regione labiausiai vertinamas Aglianico vynuogių vynas, pasižymintis tvirtu charakteriu, ryškiais taninais ir tinkams ilgam išlaikymui. Tai viena seniausių vynuogių veislių Italijoje ir šių vynuogių vynuogynai taip pat.
Italijos šiaurėje dominuoja Barbera iš kurios gaminamas paprastą, neskirtas ilgam išlaikymui vynas. Tuo tarpu iš Nebbiolo gaminami vieni labiausiai vertinamų ir brangiausių vynų Barbaresco ir Barolo, kurie skirti ypač ilgam išlaikymui. Šis vynas pasižymi plytų atspalviu, dėl ilgo brandinimo ypač kompleksine aromatų puokšte, kurioje galima rasti žibuoklių, dervų, laukinių augalų, vyšnių, aviečių, trumų, tabako, slyvų ir kitus aromatus bei skonius.
Corvina yra pagrindinė garsiojo Amarone vyno vynuogė.
Taip pat Italijoje gana plačiai auginamos tokios tarptautinės veislės kaip Merlot ar Syrah.
Ispanijoje numeris vienas – Tempranillo vynuogės. Tai juodos spalvos uogos, iš kurių gaminamas vynas pasižymi sunkumu, pilnu kūnu, nors aromatas nėra pats intensyviausias, dominuoja slyvos, vyšnios ir žemuogės. Vynas ypač tinkamas brandinimui ąžuolo statinėse, iš kurių įgauna tabako, odos, vanilės ir prieskonių natų. Vynas dažniausiai būna švelnaus, elegantiško skonio, nedidelio rūgštingumo ir vidutinių taninų. Toliau rikiuojasi jau aprašyta Garnacha.
Populiari Ispanijoje veislė Cariñena (kitur vadinama Carignan) dėl aukšto lygio rūgštingumo ir taninų reikalauja ypač didelių vyndario pastangų siekiant sukurti elegantišką, pasižymintį miško aromatais vyną, tačiau rezultatai gali būti įspūdingi. Monastrell (kitur vadinama Mourvèdre) vynuogių vynas pasižymi ypač tamsia spalva ir ryškiais taninais.
Portugalijoje labiausiai dominuojanti yra Touriga Nacional vynuogių veislė, kurios vynas pasižymi ypač tamsia spalva, gera struktūra, koncentruotais juodųjų uogų aromatais, bei ryškiais taninais. Be šios veislės verta pažymėti Tinto Roriz arba Aragonez, kaip Portugalijoje vadinama ispaniška Tempranillo vynuogių veislė.
