Vienam ilgam "ciabatta" kepaliukui reikia:

Į didelį dubenį įpilti 300 ml šilto vandens,

įdėti 25 g. gyvų mielių (parduodamų pakeliais dažniausiai netoli sviesto) arba 7 g. sausų mielių,

1 valgomą šaukštą rudojo cukranendrių cukraus (tinka ir įprastas),

1 arbatinį šaukštelį jūros druskos (tinka ir įprasta),

žiubsnelį pipirų,

du šaukštus tyro alyvuogių aliejaus.

Viską šiek tiek išmaišyti, kad pasiskirstytų tolygiai ar ištirptų ir aktyvuotųsi mielės. Tada įberti 2 valgomus šaukštu grikių miltų (jie duoda reikiamą prieskonį duonelei), ir berti po porą šaukštų kvietinių miltų vis išmaišant tol, kol tešlą dar įmanoma pamaišyti šaukštu.

(Galima dėti iki 450 g miltų, bet aš dedu mažiau, tada ir duona puresnė, ne tokia tanki).

Kai sumaišai tokią tirštą tešlą, ją suformuoji į rutulį dubens dugne, apdengi drobiniu rankštuosteliu ir palieki šiltai 40 min-1 val. kad pakiltų dvigubai. Per tą laiką gali pasiruošti įdarą duonelei: labai skanu su smulkiai pjaustytais svogūniukais (baltu, raudonu svogūnu arba žaliais smulkintais svogūnų laiškais - vienai duonelei pakanka puses nedideles galvutės svogūno arba kelių laiškų), saulėje džiovintais pomidorais, bazilikais, mairūnais, raudonėliais, alyvuogėm - visa tai, ką mėgsti. Patarimas būtų visko iškart į tą patį kepaliuką nedėti, nebent norėtum visą užtepėlę turėt iškart duonelėje :))) Jei aš laukiu svečių - dažniausiai kepu iškart du, tačiau skirtingų įdarų kepaliukus.

Kai tešla iškilusi, aš pasiruošiu vietą kočiojimui, t.y. smarkiai išmiltuoju stalo paviršių ir ant jo atsargiai šaukštu iš dubens iškrapštau iškilusią tešlą, šiek tiek miltuotom rankom pratampau, kol tampa panašu į storą picos pagrindą, ant kurio pabarstau tolygiai įdaro ingredientus ir prieskonius. Kai įdaras užbertas (svogūnai, saulėje džiovinti pomidorai arba alyvuogės ir kokių nors žolelių), tada nuo krašto pradedu vynioti tą "picą" į vyniotinį, ir pabaigoje persuku kaip gręžiant skalbinius (kad kepant neišsivyniotų). Staigiu judesiu dviem rankom imdama už galų perkeliu tokį suvyniotą kepalą ant gausiai išmiltuotos skardos ir palieku 10 min. šiltai (ant viryklės paprastai), kad dar šiek tiek pakiltų. Per tą laiką užsikaitinu orkaitę iki 220 C ir į orkaitę būtinai įdedu indą su vandeniu (jis kepant garuos ir duos gerą efektą - traški plutelė, minkšta duonelė viduje). Kepti reikia 15-20-25 min., priklausomai nuo orkaitės ypatybių, kol gražiai paruduos.

Aprašymas labai detalus, bet iš tiesų tai labai paprastas receptas.

Aš visada darau iškart du atskirus dubenis su dviem tešlom, ir kepu vienu metu vienoj skardoj du kepalus, nes tai pats populiariausias mūsų svečių užkandis - mirkant į česnakinį aliejų ar skanaujant su įvairiomis užtepėlėmis. Ciabatta yra skaniausia tą pačią dieną, tačiau jei duonelės lieka - ją galima laikyti maišelyje šaldytuve dar porą dienų, arba įdėt svečiams lauktuvių.

Skanaus!