„Visais amžiais vyko kulinariniai mainai, o Lietuvos bajorai pažinojo naujausias kulinarijos tendencijas. Mes taip pat esam atviri pasaulietiškai virtuvei”, – pasakojo Lietuvos kulinarijos paveldo sertifikatu apdovanoto restoranų tinklo „Bernelių užeiga“ savininkas Algirdas Mažeika.
Lietuvos didikai valgė ir austres
Kiekviena šalis savo virtuvę sukūrė iš aplinkinių ar istoriniais įvykiais susipynusių tolimesnių tautų kultūrų. Taip kūrėsi ir Lietuvos kulinarinis paveldas, kuris yra kur kas turtingesnis nei galime įsivaizduoti. Anot gastronomijos kultūrą tyrinėjančio Rimvydo Laužiko, lietuviai dar nuo pagonybės laikų buvo atviri naujovėms ir pokyčiams.
Didžiausią įtaką Lietuvos virtuvei turėjo LDK aukštuomenė, kuri madingiausių kulinarinių tendencijų nevengė ir dvarų virtuvėse. Savo gomurį didikai pamalonindavo ir ypač egzotiškais patiekalais, pavyzdžiui austrėmis.
„Bulviniai ir kiti lietuvių nacionaliniai patiekalai atspindi tik vieną kultūrinės kulinarijos sluoksnį, tai yra valstietišką virtuvę. Mūsų kulinarinis paveldas yra gerokai platesnis ir gerokai didesnis nei dabar žinomi patiekalai,” – pasakoja R. Laužikas, praplėtęs daugelio žmonių požiūrį į Lietuvos kulinarinę virtuvę.
Šiandien sunku įsivaizduoti savo mitybos racioną be kitų šalių nacionalinei virtuvei priklausančių patiekalų. Į kaimyninių šalių lėkštes bei tolimesnių kraštų valgius žvalgydavosi ir Lietuvos didikai. Dažniausiai patiekalai iš tolimesnių šalių atkeliaudavo per dailininkus, amatininkus ar dvasininkus.
„Už Žygimanto Senojo ištekėjusi italė Bona Sforca tapo karaliene ir kunigaikštiene bei atsinešė savo dvaro kultūrą. Iš Graikijos atvykę samdomi dailininkai Jogailos dvaruose taip pat atsivežė dalį Balkanų pusiasalyje mėgstamų patiekalų”, – pavyzdžius vardijo R. Laužikas.
Lietuviška virtuvė - artima europietiškai
Kokią įtaką tautinės virtuvės formavimuisi turėjo užsienio šalys, domisi ir lietuviškos virtuvės ambasadoriais save pristatančio restoranų tinklo „Bernelių užeiga“ virtuvės technologai ir meistrai.
„Kuo gilyn į mišką, tuo daugiau medžių“ – seną lietuvių patarlę galima pritaikyti ir ieškant mūsų šalies kulinarijos šaknų. Nors tautiška virtuvė yra restoranų tinklo pasididžiavimas, naujajame meniu netrūksta užsienio patiekalų. Ir ne be reikalo, nes visais laikais lietuvių inteligentija mėgo išbandyti vakarietiškus patiekalus.
„Mes niekada neatsilikom nuo europinių madų net ir kulinarijos srityje. Didikams buvo viskas prieinama, kas buvo prieinama jų statuso žmonėms bet kurioje Europos šalyje. Tiesa, kartais patiekalai buvo pritaikomi pagal lietuvių skonį ar turimus ingridientus”, – apie didikų pasaulietiškumą kalbėjo R. Laužikas.
