Garstyčios

Garstyčios, kaip ir krienai, padeda suvirškinti riebų maistą. Skirtingų rūšių skonis skiriasi. Juodosios garstyčios aštrumu nenusileidžia krienams, o baltosios garstyčios šviesesnės, pikantiškesnės.

Iš garstyčių sėklų gamina daugybę padažų, kuriuos vadiname tiesiog garstyčiomis. Jų paslaptis – karštas vanduo neutralizuoja sutrintų sėklų aštrumą, o šaltas sustiprina. Maltų garstyčių mase prieš kepdami aptepa mėsą – susidaro skani, traški plutelė. Be to, iš garstyčių spaudžia aliejų, kuriame gausu omega trys riebalų rūgščių.

Garstyčios dera su lauro lapais, peletrūnu, juodaisiais pipirais.

Krienai

Krienų lapai – vitamino C šaltinis. Susidžiovinkite lapų ir naudokite juos rauginimui – sūrymas išliks skaidrus, daržovės nesuminkštės. Šviežius krienų lapus deda į salotas, jie suteikia karstelėjusį skonį. Svarbiausiai nepersistengti ir į salotas su krienais dėti neutralaus skonio žolelių.

Na, o krienų šaknis tarkuoja ir daro padažą prie mėsos. Kartumas spartina virškinimą, tad net ir sunkiausius patiekalus su krienais be vargo suvirškins. Beje, tas pats pasakytina ir apie krienų sultis.

Krienai dera su česnakais, krapais, juodaisiais pipirais.

Rozmarinas

Sako, rozmarinas neša nelaimes meilėje. Gal todėl jo ryškus skonis užgožia visus kitus prieskonius. Net ir tinkamuose prieskonių deriniuose rozmarinas dominuos. Rozmarinas puikiai tinka prie troškintos, keptos mėsos, ypač žvėrienos.

Prancūzai deda rozmarino į žolelių mišinius, o šiuos vartoja viskam – pradedant salotomis, baigiant mėsos troškiniais. Rozmarinas labai tinka prie bulvių su pupelėmis. Džiovinto rozmarino skonis ryškesnis, nei šviežių lapelių.

Rozmarinas dera su juodaisiais pipirais, čiobreliais ir petražolėmis.

Kmynai

Kmynai labiausiai tinka kepiniams – duonai, riestainiams, keksams, juos salsvo skonio kmynas atsiskleidžia visu gražumu. Šiaurės Europos gyventojai deda kmynų visur – į salotas, į raugintus kopūstus, į mėsos, paukštienos ir žvėrienos patiekalus. Dešros su kmynais labai kvepia, iš karto sužadina apetitą.

Baltijos šalių gyventojai mėgsta dėti kmynų į naminį sūrį. Skandinavai net silkę marinuoja su kmynais. Tiesa, žuvis nėra geriausias kmynų sąjungininkas. Na o kmynų arbata su apelsinų žievelėmis sušildys ir atgaivins žiemos vakarais.

Kmynai dera su anyžiais, su kalendra ir su pankoliais.

Kadagio uogos

Įsidėmėkite – kadagio uogomis gardina tų gyvūnų mėsą, kurie jomis minta, t. y. žvėrieną – lokiena, šernieną, kiškieną. Kvapnios uogos neutralizuoja aštrų žvėrienos prieskonį ir suteikia aštroką prieskonį su eglės gaivumu.

Kadagio uogos visada dedamos į termiškai apdorojamus patiekalus. Padažuose jis dera su medumi ir garstyčiomis. Jos netinka su rozmarinu – abu atlieka tą pačią funkciją. Pamarinuokite mėsą su kadagio uogomis, česnaku ir raudonuoju vynu – net kiečiausia elniena suminkštės nuo tokio derinio.

Kadagio uogos dera su mėtomis, česnakais ir pelynais.

Kalendra

Smulkintais kalendros lapeliai gardina sriubas ir daržovių salotas. Kalendros suteikia skonio pupelių, žirnių patiekalams. Kalendra suteikia aromato, gaivumo. Kalendros sėklos vertinamos už ryškų aromatą ir karstelėjusį skonį. Darni pora – kalendra ir kmynai.

Šviežiai maltų sėklų dėkite į namines dešras, o visas sėklas – į marinatus. Prieš kepdami mėsą apibarstykite kalendros sėklelėmis, patiekalas atrodys šventiškiau.

Kalendra dera su kmynais, gvazdikėliais, mėtomis.