Kava, viduramžiais atkeliavusi iš Amerikos, greitai užkariavo ir Senojo žemyno gyventojų širdį. Tačiau kavos pupelės kainavo nemažai, todėl leisti sau prabangą mėgautis aromatingu kavos puodeliu galėjo tik labai pasiturintys žmonės. Žemesnieji visuomenės sluoksniai, kurį laiką pavydžiai stebėję turtuolius, nusprendė, kad jie ne blogesni, ir ėmė eksperimentuoti stengdamiesi sukurti panašaus į kavą skonio ir spalvos gėrimus, pagamintus iš visiems prieinamų ir ne tokių brangių augalų.
Tokiems gėrimams gaminti tinkami pasirodė besą įvairūs grūdai, daržovės, sodo ir daržo augalų šaknys, gilės, kaštonai, sėklos, uogos ir pan. Neretai tokie pakaitalai būdavo labai panašūs į kavą, todėl pasitaikydavo ir falsifikatų, kuriuose tikra kava būdavo maišoma su pakaitalais ir patiekiama kaip tikra kava.
Ilgainiui populiariojo gėrimo pakaitalai įgijo gerą vardą ne tik tarp tų žmonių, kurie negalėjo leisti sau kavos dėl didelės jos kainos, bet ir tarp tų, kurie dėl sveikatos turėjo riboti tikros kavos vartojimą. Be to, daugelis gerai pagamintų pakaitalų pasirodė esantys ne tik puikaus skonio, bet ir gerokai naudingesni nei tikra kava.
Ko gero, dažniausiai kavos pakaitalams imta naudoti paprastųjų trūkažolių šaknis, giles ir miežius. Tačiau neatsisakyta ir kitų augalų. Egzistuoja bene kelios dešimtys įvairių kavą pakeičiančių gėrimų gamybos receptų. Tarp jų galima rasti ir egzotinių Europoje neaugančių augalų. Vis dėlto didžioji dalis netikros kavos gamybai tinkamų ingredientų yra visiems prieinami, nes auga sode, darže, laukuose ar miške...
Populiarioji trūkažolių šaknų kava
Paprastosios trūkažolės, žmonių vadinamos cikorijomis, žinomos nuo seno. Simpatiškus mėlynus šio augalo žiedelius galima pamatyti upių pakrantėse, pievose, griovių šlaituose, pakelėse ir net miestų parkuose. Anksčiau trūkažolių lapai buvo naudojami kulinarijoje prieskoniams bei salotoms gaminti. Šį augalą visuomet gerbė ir liaudies medicina. Jos žinovai naudojo trūkažolių preparatus širdies ir kraujagyslių, virškinamojo trakto, inkstų, tulžies pūslės, medžiagų apykaitos ligoms, diabetui gydyti. Trūkažolių savybės leidžia žmonėms gelbėtis ir nuo odos uždegimų, vočių, gydyti žaizdas. Liaudies medicina trūkažolėmis bandė gydyti net kepenų cirozę bei hepatitą.
Tačiau tikro populiarumo trūkažolės sulaukė tuomet, kai iš jų pagamintu gėrimu imta keisti kavą. Tikrą kavą skrudintos ir maltos paprastųjų trūkažolių šaknys primena dėl jose esančių karčiųjų medžiagų. Kavos gėrimui gaminti naudojamos ilgos augalo šaknys. Kasamos jos rudenį. Jei yra galimybė, geriausia trūkažolių šaknų neatskirti nuo stiebų ir būtent taip nurautas šaknis apie 10 dienų palaikyti sausoje ir tamsioje patalpoje, kol sudžius stiebai. Nemaža dalis vertingųjų medžiagų per tą laiką iš stiebų pereis į šaknis, ir jos taps dar vertingesnės.
Tada nuo šaknų reikia gerai nuplauti žemes, šaknis supjaustyti nedideliais gabaliukais ir džiovinti tamsioje patalpoje arba 60–80 °C temperatūroje. Sudžiūvusias šaknis reikia sulaužyti ar stambiai sumalti ir skrudinti keptuvėje arba skardoje, kol paruduos. Tik labai svarbu jų nesudeginti per daug, nes tuomet cikorijos praras ne tik gerą skonį, bet naudingąsias savybes. Sumalus kavamale išdžiūvusias šaknis iš jų galima ruošti puikų kavos gėrimą. Tokia kava turi daug inulino, kuris teigiamai veikia žarnyno florą ir tokiu būdu pagerina virškinimą bei didina organizmo atsparumą. Kaip minėta, cikorijų kava pasižymi antiseptiniu, apetitą keliančiu, tulžies ir šlapimo išsiskyrimą skatinančiu poveikiu.
Kava iš... visko
Burokėlių kavai pagaminti nuvalytus burokėlius reikia supjaustyti gabalėliais arba stambiai sutarkuoti ir išdžiovinti orkaitėje. Tada išdžiūvusius burokėlius paskrudinti keptuvėje arba skardoje. Kepinant svarbiausia nepersistengti, nes priešingu atveju turėsite kartų ir neskanų gėrimą. Pakepintus burokėlius sumalus mėsmale, milteliai plikomi taip pat kaip ir cikorijų. Panašiai kava ruošiama ir iš morkų, topinambų, cukrinių runkelių. Ne mažiau įdomūs ir originalūs gėrimai išeina iš kiaulpienių ir varnalėšų šaknų. Gamybos būdas panašus – visas šaknis, šakniavaisius, šakniagumbius reikia sutarkuoti stambia tarka, džiovinti, skrudinti, plikyti...
Kavos pakaitalų sąrašą papildo įvairių grūdų gėrimai. Grūdų kava dažniausiai ruošiama iš miežių, kviečių, rugių ir net perlinių kruopų. Daugumos žolių sėklos taip pat gali būti kavos pakaitalu.
Žmonės, mėgstantys eksperimentuoti, tikrai gali atrasti tą skonį, kuris bus malonus būtent jiems.
Vyresnieji skaitytojai puikiai prisimena miežinę „kavą“. Būtent toks kavos pakaitalas tarybiniais laikais buvo patiekiamas visose mokyklų bei pionierių stovyklų valgyklose, nes tikra kava vaikams maitinti buvo nerekomenduojama. Be to, tokia kava gerokai pigesnė... Šį gėrimą iš rugių ar miežių grūdų galima pasigaminti ir patiems. Grūdus reikia išplauti, išdžiovinti ir nuolat maišant paskrudinti. Sumalę, užplikę ir paskaninę grietinėle bei cukrumi turėsime visai neblogo skonio gėrimą.
Beje, vietoj rugių ar miežių galima naudoti perlines kruopas. Kartais panašiai gaminama ir saulėgrąžų branduolių kava. Tiesa, saulėgrąžos dažniau naudojamos kaip cikorijų, miežių ar kitų kavos gėrimų papildas, suteikiantis originalų prieskonį.
Įdomu, jog norint, kavos pakaitalą galima paruošti net iš miltų. Tiesa, reta šeimininkė šiandien užsiimtų tokia „veikla“ – per daug laiko „suėda“ toks užsiėmimas. „Kavai“ iš miltų pagaminti reikėtų užmaišyti kietą tešlą iš ruginių arba kvietinių miltų, kiaušinių ir pieno, ją iškočioti ir supjaustyti plonais lakštiniais. Tada lakštinius džiovinti, skrudinti, malti ir t.t.
Jėga ir stiprybė – ąžuolo gilėse
Lietuvoje bene populiariausias kavos pakaitalas nuo seno buvo gilių kava. Juk mūsų tautosakoje ir mitologijoje ąžuolas – svarbiausias medis, jėgos ir tvirtybės simbolis. Tikėta, kad ir gėrimas iš jo vaisių žmogų daro gražų ir ištvermingą, o senam suteikia naujų jėgų. Todėl gilių kava senovėje buvo girdomi silpni, baikštūs, mažakraujyste sergantys vaikai bei jėgas prarandantys seneliai.
Liaudies medicinos žinynuose rašoma, kad gilių kava – tai kalcio, vitaminų A, C ir įvairių mikroelementų šaltinis, maistingumu nenusileidžiantis daržovėms. Ji gerina apetitą, turi antibakterinį poveikį, stabdo viduriavimą, gydo virškinimo sutrikimus, ramina žarnyno opas. Gilių kava neturi kofeino, todėl ja mėgautis galima ir ilgais žiemos vakarais – nemiga tikrai negresia. Tiesa, tikros kavos šio gėrimo skonis nė kiek neprimena.
Pagaminta iš ąžuolo gilių branduolių ši kava maloniai kvepia kepintomis gilėmis ir yra kiek neįprasto, salstelėjusio, tačiau švelnaus ir nekartaus skonio. Vieniems ji gali labai patikti, kiti jos paragavę susirauks ir daugiau į šios kavos pusę nė nežiūrės.