Kas arbatos puodelyje gyvena?
Kofeinas: švelniai tonizuoja, didina fizinį ir protinį darbingumą, mažina nuovargį, spartina riebalų pašalinimo procesą, pasižymi lengvu šlapimą varančiu poveikiu, reguliuoja bendrą medžiagų apykaitą.
Mikroelementų kompleksas (kalis, fosforas, geležis, manganas, baris, jodas, nikelis, boras, varis...) – stimuliuoja medžiagų apykaitą, palankiai veikia daugelį procesų organizme.
Taninai – padeda pašalinti iš organizmo toksinus ir stiprina kraujagyslių sieneles.
Tianinas – unikali aminorūgštis: yra tik arbatoje ir dar keliose grybų rūšyse. Kartu su kofeinu stimuliuoja protinę veiklą.
Vitaminai C, B1, B2, PP, B15, rutinas – jų arbatoje, kaip paaiškėjo, nedaug, jie iš dalies suyra lapų apdorojimo metu. Užtat aptiktas vitaminas K, reguliuojantis kraujo krešumą.
Katechinai – galingi bioaktyvūs junginiai. Jie suteikia kraujagyslių sienelėms elastingumo, mažina kapiliarų trapumą, apsaugo nuo aterosklerozės vystymosi. Be to, arbatos katechinai – galingi antioksidantai, mažinantys onkologinių susirgimų riziką. Katechinai apsaugo ląstelės DNR nuo radiacijos ir naikina laisvuosius radikalus. Žaliosios arbatos ekstraktas vartojamas esant Alzheimerio ir Parkinsono ligai, prostatitui.
Kaip geriau virti?
Kokia spalva naudingesnė?
Pastaraisiais metais mokslininkai vis daugiau linksta prie nuomonės, kad arbatos-čempionės pagal naudingumą išskirti neįmanoma. Taip, žaliojoje arbatoje daugiau aktyviųjų katechinų formų. Tačiau raudonoji ir juodoji arbata taip pat labai geros, tiesiog veikia šiek tiek kitaip. Svarbiausia – išsaugoti naudingąsias arbatos savybes ruošiant.
Japoniškai. Žalioji arbata iš pradžių sutrinama į miltelius specialioje porceliano grūstuvėje, paskui nedidelėmis porcijomis suberiama į prieš tai pašildytą marmurinį arbatinuką, ten įpilama karšto vandens ir arbata suplakama iki skystos grietinės konsistencijos. Proporcijos: 100-120 g plikinio 500 ml vandens.
Mokslininkų verdiktas. Pernelyg stipru. Per didelė kofeino koncentracija arbatoje netinka žmonėms, turintiems aukštą kraujospūdį ir besiskundžiantiems nemiga.
Angliškai. Juodoji indiška arba Ceilono arbata užverdama (1 šaukštelis plikinio 150 ml vandens ir dar 1 šaukštelis arbatinukui). Kol arbata pritraukia, į pašildytus puodelius įpilama po 2-3 šaukštus šilto pieno, o jau į jį pilama arbata.
Mokslininkų verdiktas. Yra duomenų, kad pieno baltymas reaguoja su arbatos katechinais ir, gali būti, neutralizuoja jų naudą. Ar ne todėl Britanijoje, nepaisant nacionalinės meilės arbatai, širdies ir onkologinių susirgimų ne mažiau, nei mažiau arbatą mėgstančiose šalyse?
Kiek arbatos reikia žmogui, kad...
...būtų sumažinta vėžio išsivystymo rizika? 7-8 nedidelių (po 100-150 ml) puodelių žaliosios arbatos per dieną. Maksimaliam efektui geriau padalinti šį kiekį į tris kartus.
...būtų padidintas darbingumas? 2-3 puodeliai arbatos iš ryto aprūpins doze tianino, kuris padės visą dieną išsaugoti didelę dėmesio koncentraciją.
...būtų sumažintas cholesterino lygis ir apsisaugota nuo aterosklerozės? 2 puodeliai arbatos per dieną sumažins riziką 46%, o 4 puodeliai – 69%.
Rusiškai. Juodoji arbata beriama į pašildytą porceliano arbatinuką, užpilama verdančiu vandeniu – maždaug trečdaliu tūrio. Po dviejų minučių užpilama dar vandens, arbatinukas kiek palaikomas po servetėle ir arbata išpilstoma, esant būtinybei praskiedžiant vandeniu. Proporcijos: vidutiniškai 1 šaukštelis arbatos 200 g vandens.
Mokslininkų verdiktas. Viskas būtų gerai, tačiau kenkia įprotis saldinti arbatą cukrumi: jis mažina naudingą vitaminų, įeinančių į arbatos sudėtį, poveikį. Beje, žalą iš dalies kompensuoja kitas nacionalinis įprotis – dėti į arbatą griežinėlį citrinos.
Kiniškai. Į specialų puodelį su dangteliu pilama 4-5 g arbatos ir iškart užpilama vandeniu iki pusės tūrio (apie 100 ml). Arbata palaikoma 2-2,5 minutes (kai kurioms rūšims daugiausia 3-4 minutes), perpilama į pialą ir geriama be cukraus ir kitų pagardų. Tada viskas pakartojama (aukštos kokybės arbata užpilama iki 4-5 kartų).
Mokslininkų verdiktas. Idealus būdas gauti visą naudą iš arbatos. Stambių lapų aukščiausios rūšies arbatas ne galima, o būtina užvirinti kelis kartus: jų vertingieji komponentai išsiskiria palaipsniui. Užpilti arbatą geriau nebaigusiu užvirti vandeniu, kuriame dar gausu deguonies.
Skaitome etiketes
Flowery (gėlinė) – arbatoje yra pusiau prasiskleidusių pumpurų, kurie suteikia itin stiprų aromatą.
Pekoe – arbatoje yra smulkių viršutinių arbatos lapelių ir pumpurų, tačiau pastarųjų žymiai mažiau, nei Flowery tipe. Aitrus skonis.
Broken – susmulkinta arbata.
Kada pakelis geriau nei biri arbata
Kad naudingos medžiagos išsiskirtų į vandenį, reikia tuo daugiau laiko, kuo stambesni arbatos lapeliai. Todėl jei norite žaliosios arbatos, tačiau neturite laiko reikiamam plikymui, geriau rinkitės brangią aukštos kokybės arbatą iš pakelių: arbatos lapeliai juose susmulkinti ir greičiau išsiskirs katechinai ir kiti vertingi junginiai.
Sushong – arbata iš augančių arti stiebo senų lapų.
FOP (flowery orange pekoe) – stambialapė aukštos kokybės arbata su dideliu arbatos pumpurų kiekiu.
OP (orange pekoe) – stambialapė aukštos kokybės arbata.
FP (flowery pekoe) – stambialapė arbata su pumpurais.
PS (pekoe sushong) – stambialapė ne itin geros kokybės arbata.
BOP (broken orange pekoe) – vidutinių (susmulkintų) lapų aukštos kokybės arbata.
Arbatos paletė
Žalioji ir baltoji arbata nefermentuojama. Fermentacija – tai rauginimas vėsioje, drėgnoje ir tamsioje patalpoje. Jos proceso metu oksiduojasi polifenoliai, arbatos lapeliai įgyja vario atspalvį, aktyvuojasi kofeinas.
Geltonoji arbata fermentuojama neilgai ir savo savybėmis labai artima žaliajai. Raudonoji arbata fermentuojama ilgiau nei geltonoji; jos skonis intensyvesnis ir artimesnis juodajai.
Juodoji arbata pereina visas stadijas, įskaitant galutinį džiovinimą specialiuose įrenginiuose. Todėl šios arbatos pati intensyviausia spalva ir labai aitrus skonis.
