Padaugėjo kreipimųsi

Po vasario 24-osios politinių įvykių ir ekonominės krizės fone rusai pradėjo vis dažniau skųstis psichikos sveikata. Praktikuojantys psichologai teigia, kad nuo vasario, kai, Rusijai užpuolus Ukrainą, smarkiai ūgtelėjo nusiskundimų depresija ir kitais sutrikimais skaičius, padėtis beveik nepagerėjo. Vis dažniau Rusijos piliečiai kenčia nuo apatijos, jėgų praradimo, daugelis išgyvena sunkias traumines patirtis.

Dar viena priežastis, dėl ko kreipimasis į psichoterapeutą, – vadinamieji somatoforminiai sutrikimai, kai vidiniai konfliktai ir išgyvenimai užmaskuojami kaip fiziniai simptomai.

„Yra tam tikri skausmai, yra diskomfortas. Fiziologijos požiūriu priežasties nėra, bet žmogus tai jaučia. Pavyzdžiui, migrena, galvos, nugaros skausmai. Klasikinės medicinos požiūriu žmogui viskas gerai, bet jis patiria diskomfortą“, – pasakoja klinikinė psichologė Olga Dolganina.

Gydytojai įspėja, jog vienaip ar kitaip depresija yra tokia pati liga, kaip, pavyzdžiui, cukrinis diabetas ar bronchų astma. Tačiau tai nereiškia, kad apėmus menkiausiam slogučiui reikia bėgti į vaistinę ir nusipirkti antidepresantų. Kaip ir bet kurį kitą negalavimą, psichologines problemas geriausiai sprendžia gydytojas.

Problema tik gilės

Vaistai

Rusijos psichoterapeutų asociacijos prezidentas Andrejus Babinas teigia, kad „nerimo ir depresijos sutrikimų turinčių žmonių skaičius pastaruoju metu auga“.

„Akivaizdu, kad tai, kas vyksta aplinkui, nėra palanku psichinei sveikatai“, – pripažįsta jis. Jo nuomone, sausį ir vasarį padidėjusios antidepresantų pirkimo apimtys galėjo būti pokovidinio sindromo apraiška.

„Esame sutikę tokių pacientų, – sako A. Babinas. – Tačiau tai, kas vyko po vasario dvidešimt ketvirtosios, nustelbė koronaviruso situaciją.“

Asociacijos prezidentas pabrėžia, kad naujausios (paskutinio ketvirčio) statistikos jie neturi, o sprendžia iš įspūdžių ir apsikeitimo nuomonėmis su kolegomis. Tarp jo pacientų yra daugelis tokių, kurie iš šalies išvyko, su jais jis ir toliau bendradarbiauja internetu, „ir ten (užsienio šalyse – red. past.) taip pat ne viskas puiku, nes žmonės naujoje vietoje turi viską pradėti nuo nulio“. Psichoterapeutas teigė turintis pacientų, kurių būklę paveikė darbo ar verslo netekimas, tačiau „žmonės labiau bijo padėties šalyje ir pasaulyje“.

A. Babinas mano, kad „problema dar tolima nuo sprendimo, nes neigiamų ekonominių, politinių, socialinių reiškinių tik daugės“. „Akivaizdu, kad yra tam tikra dekompensacija (psichinių procesų sutrikimas): sukandus dantis galima laukti du ar tris mėnesius, tikintis, kad viskas išsispręs, bet greičiausiai tai bus ilgam, o kompensacija tiesiog vėluoja“, – sako jis. Jo nuomone, sergamumas depresija „tik augs“.

Pasikeitė užklausa

Psichologinės pagalbos tarnybos „Yasno“ apklausos duomenimis, dažniausia priežastis pradėti lankyti psichoterapiją Rusijos piliečiams šiemet buvo nerimas, o anksčiau – romantinių santykių problemos. Beveik pusė pirmą kartą ateinančių pas psichoterapeutą kenčia nuo streso. Žmonių, kuriems po emigracijos prireikia psichoterapeuto pagalbos, daugėja.

Pasikeitė ir psichiatrinės pagalbos besikreipiančių žmonių motyvacija – tai yra gydytojų pagalba, kurie, skirtingai nei psichologai, gali diagnozuoti ir skirti vaistus. Kaip aiškina psichiatras, Psichikos sveikatos mokslinio centro psichofarmakologijos laboratorijos mokslininkas Sergejus Potaninas, nuo vasario pabaigos iki balandžio daugelis žmonių patyrė šoką ir sumišimą. Dauguma ilgalaikes politinio ir ekonominio nestabilumo pasekmes vertino kaip asmeninę grėsmę.

Po rugsėjo 21-osios (kai šalyje prasidėjo mobilizacija) viskas pasikeitė kardinaliai. Iškart iškilo tiesioginis pavojus – jei ne patiems, tai artimiesiems. Kad galėtų karinės registracijos ir įdarbinimo tarnybai pateikti pažymą, vyrai pradėjo oficialiai kreiptis, kad būtų diagnozuojamas negalavimas arba koreguojama diagnozė. Moterys į psichiatro kabineto duris beldėsi susirūpinusios dėl savo vyrų – ir emigravusių iš Rusijos, ir joje likusių.

Dabar pacientams, anot S. Potanino, dažniausiai diagnozuojamas „adaptacijos sutrikimas“ arba „ūmi reakcija į stresą“. Šie simptomai pasireiškia, kai išoriniai stresoriai yra per stiprūs ir psichika nepajėgi jų kompensuoti. Išsenka ištekliai, žmogus praranda galimybę gyventi daugmaž normaliai: blogai miega, dingsta apetitas, nesusitvarko su darbu.