Nuspręsti, kiek laiko truks
„Pirmiausia nuspręskite, kiek laiko skirsite tokioms mini atostogoms, – pradeda vardyti psichologė Natalija Vytienė. – Tarkim, savaitę. Ir šią savaitę pažadėkite sau, kad tikrai „atostogausite“. Svarbu nustatyti laiko tarpą. Dabar, kai tik kyla mintis viską daryti iš karto, priminkite sau, kad pažadėjote sau savaitę poilsio. Su artimaisiais verta pasikalbėti, kad pavargote, norisi atsipūsti ir paprašyti padėti atsipalaiduoti, mažiau apkrauti. Galbūt jie net nori prisijungti prie jūsų eksperimento?“
Kai terminas įvardytas ir susitarimas pasiektas, galima ramiai sakyti: šią savaitę atostogauju ir ilsiuosi, kitą savaitę grįžkime prie šio klausimo. „Atostogos – tai tokia pertrauka galvai, galimybė negalvoti apie problemas, neskaičiuoti pinigų ir išjungti ar užimti smegenis kokiais nors maloniais dalykais, – primena psichologė. – Atostogauti vykstame pasisemti malonių įspūdžių, pabėgti nuo rutinos, išsikvėpti. Suprasdami tai, galite pabandyti iš naujo paleisti smegenis.
Atidėti viską, kas trikdo
Antras „atostogų be atostogų“ žingsnis, anot N.Vytienės, – pažiūrėti, nuo kokių apkrovų dabar labiausiai tinsta galva. „Suprantu, kad yra dalykų, kurių nepavyks išvengti, – paguodžiamai kalba ji, – bet vis dėlto net ir darbe, į kurį vis tiek reikia eiti, galima šiek tiek „nueiti į šešėlį“ – nesikrauti papildomų projektų ar derybų, nepradėti, pavyzdžiui, ko nors naujo – nauja visada atima daugiau jėgų. Žinoma, jei jūsų darbo esmė yra nauji projektai ir derybos, tai padaryti nėra lengva, tačiau vis dėlto galite šiek tiek sulėtinti tempą. Palikite sau šiek tiek energijos suplanuotam perkrovimui. Juk tai tik savaitė ir jūs jau pažadėjote sau pertrauką.“
Ir pateikia pavyzdį: „Aš mėgstu gaminti, bet būna taip, kad pajuntu, jog pavargau nuo kasdienio maisto gaminimo. Tada imu tas pačias mini atostogas, ir mūsų šeima savaitę kažkaip išgyvena – tai gali būti maisto pristatymas ar išvyka į restoraną, o ir vyras pradeda gaminti dažniau, ir rezultatas dažnai būna netikėtas ir visada įdomus. Po savaitės jau norisi vėl pabandyti gaminti ką nors įdomaus, ar net iškepti pyragą.“
Pridėti atostogų požymių
Trečias psichologės siūlomas žingsnis – „pridėti tai, ką paprastai darote per atostogas“. Jūros mylėtojams – rasti galimybę daugiau maudytis. Pasivaikščiojimų mėgėjams ‑ išsirinkti maršrutą ir būtinai juo pasivaikščioti.
„Jei per atostogas lankotės SPA, suplanuokite kelionę į SPA, jei mėgstate egzotišką maistą, rezervuokite restoraną, kuriame niekada nebuvote ir kt. Jei atostogos jums pirmiausia yra miegas, gulėjimas ir netvarka – raskite galimybę pamiegoti iki valios ir padrybsoti su knyga. Ir jokios prievartos – viską darome tik iš meilės, tik į valias.“
Palikti vietos maloniems pokyčiams
Siūlydama tokį „atostogų be atostogų“ eksperimentą, N.Vytienė teigia negarantuojanti, kad viskas pavyks iš pirmo karto kaip numatyta. „Gali būti „gedimų“, – perspėja ji. – Gali atsitikti taip, kad kažkuriuo metu pamiršite turį mini atostogas ir pažadą dirbti mažiau. Nebarkite savęs, nes pats bandymas bent kažkiek „iškvėpti“ yra jau savaime vertingas.
Po panašaus eksperimento supratau, kad darau krūvą smulkmenų, kurios visiškai neįtakoja gyvenimo būdo, užtrunka, vargina, o be jų galima apsieiti visiškai neskausmingai. O daugiau ar mažiau nuolatinis masažas, baseinas ir ilgi pasivaikščiojimai, padedantys „iškvėpti“, įėjo į mano gyvenimą ir jame pasiliko, dabar kone kiekvienas savaitgalis vargu ar apsieina be jų. Galbūt ir jūsų gyvenime yra vietos mažiems maloniems pokyčiams?“
