Socialinis nerimas yra labai dažnas reiškinys įvairiose gyvenimiškose situacijose. Su juo susiduria praktiškai visi žmonės, o kai kurie dėl socialinio nerimo kenčia ypač stipriai. Visgi nors beveik visi suprantame, apie ką kalbame, dažnai kyla daug neaiškumų ir mitų susijusių su socialiniu nerimu, rašoma atsiųstame pranešime spaudai.

Šiame tekste atsakysiu į 10 dažniausiai užduodamų klausimų.

1. Kas yra socialinis nerimas?

Socialinis nerimas yra nerimas, kylantis socialinėse situacijose. Žmogus jaučia nerimą situacijose, kai gali atsidurti dėmesio centre, kai yra stebimas ar matomas kitų žmonių, kai gali būti kritikuojamas arba mano, jog jį kiti kritikuos.

2. Kaip pasireiškia socialinis nerimas?

Socialinis nerimas gali pasireikšti specifinėse situacijose (pavyzdžiui, situacijose susijusiose tik su valgymu viešoje vietoje, kalbėjimu viešai, ar susitikimu su kitos lyties asmeniu) arba gali būti difuzinės, kai nerimą sukelia dauguma socialinių situacijų už įprasto žmonių rato ribų. Dažniausiai sukeliami socialinio nerimo skundai:

  • Nerimas dėl kasdienės veiklos susijusios su kitais žmonėmis. Pvz.: nerimas susitikti su nepažįstamais žmonėmis, pradėti pokalbius, kalbėti telefonu, dirbti ar apsipirkti.
  • Socialinės veiklos vengimas. Pvz.: vengimas dalyvauti grupės pokalbiuose, valgyti su kompanija, dalyvauti vakarėliuose. Akių kontakto vengimas. Dalyvaujant veikloje jaučiamas nuolatinis nerimas.
  • Nerimas dėl kažko, kas yra suvokiama esant gėdinga. Pvz.: paraudimas, prakaitavimas ar pasirodymas nekompetentingu.
  • Sunkumas padaryti dalykus, kai kiti stebi. Mintys, kad kiti visą laiką stebi ir vertina.
  • Baimė būti sukritikuotiems. Baimė situacijų, kai kiti gali vertinti.
  • Analizavimas (ruminavimas) jau buvusių socialinių situacijų. Ką aš pasakiau? Kaip aš atrodžiau?
  • Stiprus nerimas sukelia kūno pojūčius: raumenų įtampa ir skausmas, dažnas širdies plakimas, svaigimas.
  • Katastrofizuojami kūno pojūčiai: prakaitavimas, išraudimas, rankų drebėjimas, gumulo pojūtis gerklėje, balso drebėjimas.

3. Kuo socialinis nerimas skiriasi nuo įprasto nerimo?

Paprastai nerimas kyla, kai galvojame apie galimai ateityje įvyksiančius mums baisius įvykius. Socialinis nerimas yra labiau apibrėžtas – jis kyla tose situacijose, kurios yra susijusios su kitais žmonėmis, galimybe atsidurti dėmesio centre, galimybe būti kitų pastebėtiems ir vertinamiems.

4. Ar skiriasi socialinis nerimas nuo viešo kalbėjimo baimės?

Viešas kalbėjimas yra viena iš daugelio situacijų, kuriose gali pasireikšti socialinis nerimas. Visgi viešo kalbėjimo baime skundžiasi daugiau nei pusė žmonių ir tik labai nedidelė dalis jaučiasi patogiai pasirodydami prieš didelę žmonių grupę. Taigi nerimas tokioje situacijoje yra labai natūralus dalykas. Nerimas tampa problema, kai žmogus pradeda vengti viešo kalbėjimo, visai būdais išsisukinėti, naudoti pagalbines priemones – naudoja raminamuosius, alkoholį arba mokosi tekstą atmintinai, stengiasi jį kuo greičiau pasakyti. Nors labai daug žmonių turi viešo kalbėjimo baimę, tik 1% jų atitinka tuos kriterijus, kurie reikalingi norint diagnozuoti socialinio nerimo sutrikimą.

Adomas Bieliauskas
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

5. Ar man reiškiasi socialinis nerimas ar socialinio nerimo sutrikimas (socialinė fobija)?

Socialinis nerimas yra labai dažnas reiškinys, o socialinio nerimo sutrikimas (sinonimas -socialinė fobija) yra kur kas retesnis. Apie 40% žmonių mano, jog turi socialinę fobiją. Tačiau iš jų tikrai serga tik 12%. Kiti tiesiog turi pavienius arba ne tokius ryškius simptomus, kurie neatitinka psichiatrinės diagnozės kriterijų. Visgi tai nereiškia, kad socialinis nerimas yra retas reiškinys.

6. Kuo socialinis nerimas skiriasi nuo drovumo?

Drovumas yra didele dalimi įgimtas žmogaus bruožas. Žinoma, tai kažkiek yra ir auklėjimo pasekmė, bet iš esmės tai natūrali ir įgimta charakterio savybė. Tai, kad žmogus yra drovus dar nereiškia, jog jis būtinai kentės nuo socialinio nerimo.

Šiais laikais drovumas yra vis mažiau ir mažiau vertinamas, daug labiau skatinamas ekstravertiškas demonstratyvumas, tad drovumas gali atrodyti kaip problema. Visgi jeigu žmogus priima šią savo savybę, naudojasi jos privalumais (drovūs žmonės dažnai jautriau reaguoja į kitus žmones ir lengviau sukuria artimus asmeninius ryšius) ir mokosi iš sunkumų, tai tikrai neišsivystys į socialinio nerimo sutrikimą.

7. Ar gerai, kad vengiu socialinio nerimo?

Socialinio nerimo vengimas ar saugumo siekiantis elgesys neleidžia ištrūkti iš socialinio nerimo spąstų. Saugumo siekiantis elgesys – tai elgesys, kuriuo mes bandome save apsaugoti, pvz.: jeigu bijome, jog kiti pastebės mūsų išraudimą, nešiojame šalikus, ar kitus rūbus, kurie uždengia veidą arba tarkim naudojame labai daug makiažo; bendraudami grupėje nekalbame arba kalbame tik daug kartų parepetavę, ką norim pasakyti; dažnai tikriname telefoną, neva esame užsiėmę.

Vengimas ir saugumo siekiantis elgesys mums neleidžia mokytis ir patirti naujų patirčių. Tarkim jeigu turime mus „apsaugančią“ nuo apsijuokimo taisyklę – su nepažįstamais žmonėmis geriau nekalbėti. Tuomet mes bijome kalbėtis su nepažįstamais, jie mums kelia nerimą ir tarsi patvirtina, jog tai yra kažkuo baisi situacija. Be to, nekalbėdami mes negausime naujos patirties, jog greičiausiai tie žmonės bus malonūs ir turėsime smagų pokalbį.

8. Koks yra efektyvus socialinio nerimo gydymas?

Efektyviausias socialinio nerimo gydymas yra psichoterapijos ir medikamentinio gydymo kombinacija. Psichoterapija ir medikamentinis gydymas atskirai duoda panašų efektą, tačiau psichoterapijos nauda išlieka ilgiau.

Šiuo metu daugiausiai įrodymų dėl gydymo naudos pateikia kognityvinė elgesio terapija. Efektyviausias medikamentinis gydymas – antidepresantai, paprastai SSRI grupės.

9. Jeigu socialinis nerimas toks dažnas, kam reikalinga psichoterapija norit tai įveikti?

Socialinį nerimo sutrikimą turintis žmogus stipriai kenčia – patiria didžiulį diskomfortą kasdienėse situacijose arba izoliuojasi, kas skatina vienišumo jausmą ir dažnai išsivysto į depresiją, alkoholizmą, panikos ar kitus nerimo sutrikimus. Statistika rodo, jog nuo socialinio nerimo sutrikimo kenčiantis žmogus kreipiasi į specialistus vidutiniškai tik po 10 metų kančios. Psichoterapija gali padėti greičiau sugrįžti į visavertį gyvenimą.

Žinoma, jeigu žmogus susiduria tik su pavieniais socialinio nerimo simptomais ir nėra supančiotas vengimo, jis pats gali sau padėti. Yra daug informacijos apie socialinį nerimą internete, galima naudoti savipagalbos knygas, įvairius seminarus.

10. Kaip psichoterapija padeda mažinti socialinį nerimą?

Svarbiausias procesas psichoterapijoje yra saugumo siekiančio elgesio, vengimo pastebėjimas, suvokimas, kaip tai skatina nerimo simptomus, ir elgesio eksperimentų atlikimas mažinant ydingą elgesį. Psichoterapija taip pat padeda mažinti socialinį nerimą atpažįstant ir kvestionuojant nerimą keliančias mintis ir įsitikinimus apie save, aplinką, kitus žmones. Naudojamos ir pilnaprotavimo (angl.: minduflness) technikos, kurios padeda nukreipti dėmesį nuo savo įsivaizduojamo paveikslo, įsisąmoninti dabarties akimirką jos nevertinant.

Negydomas socialinio nerimo sutrikimas gali labai stipriai pabloginti gyvenimo kokybę, sukelti bendravimo sunkumų tiek asmeninėje erdvėje, tiek darbe, nes žmogus ima vengti tam tikrų situacijų, keliančių jam nerimą.

Daugiau naudingos informacijos šia tema galite gauti gydytojų psichoterapeutų dr. Juliaus Neverausko ir Adomo Bieliausko 2021 sausio 25 d. organizuojamame webinare „SOCIALINIS NERIMAS. KAIP PADĖTI SAU?“ 7 žingsnių metodika.