Podkasto „Ai, viskas gerai…“ trečiojoje laidoje psichoterapeutai Eugenijus Laurinaitis ir Brigita Kaleckaitė kalbinami apie skirtumus tarp psichoterapijos krypčių.
Abu psichoterapeutai nustebino pripažindami, kad iš tikrųjų svarbiausia – ryšys su žmogumi, o ne specialisto taikoma terapijos kryptis.
„Gydo santykis, gydo konkretus žmogus. Kai žmogus yra išgirstas, pamatytas. Tada gali įvykti pokytis“, – sakė psichoterapeutė B. Kaleckaitė.
Specialistai patvirtino, kad psichoterapijos krypčių yra labai daug, tačiau pagrindinės vis dėl to yra trys: psichoanalitinė-psichodinaminė, elgesio-pažintinė ir humanistinė-egzistencinė.
„Psichoanalizės esmė yra suvokime, kad žmogaus didžioji dalis sprendimų atsitinka dėl nesąmoningai psichikoje vykstančių procesų. Terapijoje vyksta savo elgesio nesąmoningų priežascčių įsisąmoninimas.
Kam tai? Vietoj nesąmoningai padaryto veiksmo aš galiu rinktis. Žinau, kad noriu to ir to, bet aš pasirenku. Ir nėra siurprizo, nėra nelaimės“, – teigė psichoterapeutas E. Laurinaitis.
Humanistinė egzistencinė kryptis, kurios atstovė yra B. Kaleckaitė, žvelgia į tai, kas svarbu šiandien, kokį kontaktą žmogus palaiko su savimi, su aplinka ir kas trukdo šiandien.
Elgesio-pažintinės prsichoterapijos krypties atstovai mano, kad mūsų elgesį lemia daugiausiai ankstyvajame gyvenimo laikotarpyje išmokti elgesio modeliai.
Problema ta, sakė E. Laurinaitis, kad žmogus naudoja tas pačias sprendimų schemas, nemodifikuodamas jų konkrečiai situacijai.
„Tai, kas tiko trejų metų vaiko gyvenime, gal dar tiks trylikos, bet trisdešimties – tikrai nelabai. Pagrindinis dalykas – „atsimokyti“ nenaudingų elgesio schemų ir išmokti naujų“, – paaiškino terapeutas.
Vis dėl to ekspertai pripažino, kad žmogus gali pats labiau suprasti, kokios krypties terapija jam tiktų.
„Jei žmogus nelinkęs į savistabą, nelinkęs kalbėti apie save, labai sudėtinga įsisąmoninti savo jausmus – jam žodžiu ir supratimu grįsta terapija nelabai tinka, joje jis nesijaučia gerai. Jiems tiks į kūną, kūno pojūčius orientuota terapija“, – pastebėjo E. Laurinaitis.
„O jei žmogus pripratęs kalbėti, bet mažai pažįsta savo kūną, nerekomenduojama pradėti nuo kūno terapijos, nes staigiai neriant gali būti traumų“, – atkreipė dėmesį B. Kaleckaitė.
Specialistai taip pat nerekomenduoja pasirinkti psichoanalitinės krypties tiems, kurie mano, jog visko galima išmokti – jiems labiau tinka elgesio-pažintinė terapija.
