Pasak kurso atstovų, pagrindinė problema stojant mokytis į užsienį yra ta, kad lietuviai paprasčiausiai nežino apie visas egzistuojančias galimybes ir nepradeda ruoštis pakankamai anksti. Išsprendus šį keblumą, įsitikinę jie, lietuviai atrankose pasirodytų žymiai geriau ir keliautų į daug stipresnes institucijas, rašoma pranešime spaudai.
Daugelis Lietuvoje mano, jog studijos geriausiuose JAV, Britanijos ir Prancūzijos universitetuose prieinamos tik ypač turtingiems arba ypatingais gabumais pasižymintiems mokiniams. Viename geriausių pasaulio universitetų, Jeilyje, besimokantis ir vienas iš minėtos iniciatyvos įkūrėjų Jonas Kavaliauskas sako, kad tai tik mitas: „Dauguma žmonių mano, jog studijos MIT ar Stanforde per brangios ar nepasiekiamos daugeliui lietuvių dėl itin sudėtingo atrankos proceso. Tačiau įstoti į šias mokyklas gali būti taip pat paprasta kaip į eilinį Europos universitetą, o studijos ne tik kad dažnai būna nemokamos, bet universitetai dar ir moka savo studentams didžiules stipendijas. Svarbu žinoti, kaip, kada ir kur reikia aplikuoti, kur ieškoti finansinės paramos.“
J. Kavaliauskas teigia, kad apie studijas užsienyje sklando daug gandų, bet patikimos informacijos vis dar trūksta. Pavyzdžiui, nors iš pirmo žvilgsnio studijos Jeilyje ar Harvarde kainuoja apie 80 tūkst. eurų per metus, apsilankius šių universitetų interneto svetainėse lankytojai iškart supažindinami su jų ypač dosniomis finansinės paramos programomis.
Harvardo ir daugumos kitų Gebenės Lygos (angl. Ivy League) mokyklų tinklalapiai skelbia,1 jog šeimos, uždirbančios mažiau nei 65 tūkst. JAV dolerių per metus, nemoka nieko. Nėra jokių paskolų, šios institucijos paprasčiausiai padengia studijų kaštus, įskaitant ir keliones, apgyvendinimą, maitinimą bei kitas išlaidas. Toks modelis veikia todėl, kad aukštosios mokyklos kaip Harvardas ar Jeilis, du turtingiausi pasaulio universitetai, abu turintys po kažkur 30 mlrd. JAV dolerių dydžio biudžetus (palyginimui, Lietuvos bendras vidaus produktas, arba visų per metus šalyje sukuriamų prekių ir paslaugų vertė, 2010 metais buvo 37 mlrd. JAV dolerių) 2 kasmet uždirba investuodami, ir susirenka nemažai lėšų iš dėkingų alumnų.
Taipogi, nors Jeilis kasmet priima tik 6.3 proc. iš 35 tūkst. aplikacijų,3 kurių vos 11.5 proc. yra tarptautiniai studentai,4 šie skaičiai mažai tesako aplikantams iš Lietuvos. „Gebenės Lygos (angl. Ivy League) universitetai, tokie kaip Kolumbijos, Harvardo ar Jeilio, turi neoficialias nacionalines kvotas. Jie siekia sukurti tarptautinę atmosferą, tad stengiasi paimti po tam tikrą skaičių žmonių iš kiekvienos šalies. Kadangi aplikantų iš mažesnių valstybių, tarp jų ir Lietuvos, jie sulaukia dar palyginus nedaug, šansai šiems moksleiviams geresni nei stojantiesiems iš Kinijos ar net pačių Jungtinių Valstijų“, – paaiškina Linas Nasvytis, kitas programos mentorius, kuris šiuo metu baigia studijas prestižiniame Kolumbijos Universitete Niujorke.
Pasak projekto atstovų, didžiausi keblumai stojant į JAV universitetus lietuviams dažniausiai kyla dėl itin skirtingų aplikacijos sistemų. Lietuvoje moksleiviai stojimais pradeda rūpintis paskutiniais mokyklos metais ir atrankoje daugiausiai lemia baigiamieji egzaminai. Tuo tarpu amerikiečiams pastarieji žymiai mažiau svarbūs, o ir pats procesas prasideda žymiai anksčiau: moksleiviai jiems pradeda ruoštis (laikyti standartizuotus testus, rašyti esė, praktikuotis interviu ir t.t.) jau nuo vienuoliktos, dešimtos ar net devintos klasės.
Pasak pašnekovų, daugiausiai stojant į JAV lemia SAT (angl. Scholastic Assessment Test) testas, susidedantys iš matematikos, skaitymo ir kūrybinio rašymo uždavinių; TOEFL (angl. The Test of English as a Foreign Language) egzaminas, „CommonApp“ (centralizuota stojimo į universitetus sistema JAV, panašiai kaip UCAS Jungtinėje Karalystėje) rašiniai, 9–12 klasių pažymių vidurkiai bei prognozuojami baigiamųjų egzaminų pažymiai, mokytojų rekomendacijos, aktyvus dalyvavimas pilietinėje ir užklasinėje veiklose (kuris parodo smalsumą, brandumą ir atsakomybės jausmą), interviu ir kiti faktoriai.
Julius Nedzinskas, dar vienas kurso iniciatorius, šiuo metu kremtantis kompiuterių mokslus Niujorko Universitete, pabrėžia: „SAT ir kiti testai, rašiniai, interviu nėra tokie sudėtingi, kiek „savotiški“ ir neįprasti stojantiems iš Lietuvos. Tačiau žinant, kaip tinkamai jiems pasiruošti, gerai Lietuvoje besimokantis moksleivis turi daug šansų sužibėti kiekviename iš minėtų išbandymų ir išsikovoti vietą norimame universitete“. Pasak jo, prieš pradedant laikyti testus ir pildyti aplikacijas, taip pat nepakenktų „padaryti namų darbus“: viso proceso metu tikrai apstu aplinkkelių ir galimybių sutaupyti.
Pavyzdžiui, jei SAT ar ACT anglų kalbos testuose mokinys surenka pakankamą kiekį taškų, didžioji dauguma universitetų atleidžia jį nuo TOEFL laikymo. Ir nors kiekviena aplikacija ir kiekvienas SAT/ACT egzaminų laikymas kainuoja po 50-250 JAV dolerių (tad bendra aplikacijų kaina gali siekti daugiau kaip 2000 JAV dolerių), dauguma moksleivių iš Lietuvos gali būti atleisti nuo šių sumų mokėjimo, jei tinkamai ir laiku užmezga komunikaciją su universitetais ir College Board aplikacijos sistemos valdyba. Kitaip tariant, pats procesas reikalauja daugiau darbo ir pastangų nei stojimai į Lietuvos ar Jungtinės Karalystės aukštąsias mokyklas.
Jau įstojus, studijos JAV dažnai daugeliu atžvilgiu lenkia programų kokybę Europoje. Jonui Kavaliauskui tai reiškė dešimties žmonių dydžio klasę su Nobelio premijos laureatu ekonomikoje ir vienu žinomiausių pasaulio finansų ekonomistų Robertu Šileriu, vakarienes su buvusiu JAV Valstybės Sekretoriumi Džonu Keriu, keliones ir darbą su buvusiu Meksikos Prezidentu ir dabartiniu „Citigroup“ (vienas didžiausių pasaulio bankų) valdybos nariu Ernesto Zedillo. Universiteto miestelyje, pašnekovo pasakojimu, dažnai galima sutikti besilankančius užsienio valstybių lyderius, tokius kaip Angelą Merkel, JAV politikus kaip kad Jeilio alumnus Bilą ir Hillary Klintonus (Bill and Hillary Clinton), įžymybes, besimokančias ar dėstančias Jeilio Dramos Mokykloje, pavyzdžiui, Edvardą Nortoną (Edward Norton), Meril Stryp (Meryl Streep) ar Džeimsą Franko (James Franco), kuris vos prieš kelis metus čia baigė studijuoti.
„Didelis dėmesys JAV universitetuose, o ypač Jeilyje, Prinstone ir Kolumbijoje, yra skiriamas būtent bakalauro programoms: mažos klasės, išvykos, konferencijos bei aibė kitų galimybių,“ – teigia J. Kavaliauskas. JAV bakalauro programos kai kam patrauklios ir dėl to, jog veikia pagal liberaliųjų menų (angl. liberal arts) principą, kur moksleiviai neturi deklaruoti savo studijų krypties iki antrų studijų metų, ir dažniausiai pirmus metus praleidžia mokydamiesi kursus iš įvairių disciplinų.
„Neretai sutiksi studentų, kurie turėjo filosofijos, ekonomikos, programavimo paskaitų, ir galiausiai pasirinko studijuoti, tarkime, neurobiologiją. Nors atrodo, jog toks žmogus nebus spėjęs įsigilinti į savo specialybę, visapusiškas pasaulio pažinimas turi ir daug privalumų: padeda lavinti mąstymą, iš skirtingų perspektyvų apsvarstyti įvairias problemas. Dauguma Amerikos universitetų stengiasi ruošti mąstančius, pilietiškus, iššūkių nebijančius individus, suteikti žmonėms gebėjimą mokytis, ne vien specifines technines žinias, kurios po kokių penkerių metų jau gali būti pasenusios“, – sako J. Kavaliauskas.
Dar kitokių privalumų, pasak studentų iš užsienio, turi studijos Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje. Paulius Ašvydis, iniciatyvos JK šakos vadovas, šiuo metu mokosi matematiką Kembridže. P. Ašvydis sutinka su J. Kavaliausku, jog studijos užsienyje dažnai atveria daug durų. Buvęs Vilniaus licėjaus mokinys pirmaisiais savo metais Kembridže gavo mokytis iš velionio Stepheno Hawkingo, Fields medalio (tolygu Nobelio premijai matematikams) laimėtojo Timočio Gowerso ir kitų žymiausių pasaulio mokslininkų.
„Nors darbo tikrai daug, universitetas palieka pakankamai vietos ir laisvalaikiui. Nemažai studentų čia atranda naujus pomėgius, hobius, viską nuo irklavimo iki skambinimo vargonais bažnyčioje,“ – dalijasi įspūdžiais Paulius.
Anot jo, stojimai į Prancūziją ir į Jungtinę Karalystę atrodo kiek kitaip nei stojimai į JAV ir labiau primena aplikacijas į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Nepaisant to, jie tikrai nestokoja savotiškų subtilybių, kurioms, norint įstoti į tikrai šaunius universitetus, tikrai vertėtų paskirti pakankamai laiko ir dėmesio.
„Prime Learning“ atstovai pasakoja, kad jų misija ir vizija yra padėti kuo daugiau lietuvių įgyti aukščiausio lygio išsilavinimą užsienyje, kad, vėliau sugrįžę, jie atsivežtų savo patirtį ir prisidėtų prie šviesesnės, tolerantiškesnės, pasauliui ir inovacijoms atviros Lietuvos kūrimo. Projekto steigėjai, vieni iš „Academic Buddy“ projekto JAV ir Prancūzijos etapų įkūrėjų ir ilgamečių vadovų, turi sukaupę didžiulę mentorystės ir mokytojavimo patirtį: buvę jų mokiniai šiuo metu mokosi Harvarde, Jeilyje, Oksforde, Kembridže, NYU, Kolumbijoje ir kitose geriausiose mokyklose. Vienas tokių mokinių yra klaipėdietis Herkus Gudavičius, jau antrus metus studijuojantis Harvarde.
Pasak jo, stojant į stipriausius universitetus yra labai svarbu turėti tvirtą užnugarį ir geriausius mentorius, kurie paskatintų, patartų, padėtų pasiruošti egzaminams, patikrintų rašinius ir nukreiptų tinkame reikme ieškant finansinės paramos ir kitokių resursų.
Jo manymu, Lietuvoje netrūksta ir įvairių šarlatanų, kurie siūlo perbrangintas privačias pamokas bei kitokias paslaugas, žada padėsiantys pasiekti Ivy lygos ar Oksbridžo lygio aukštojo mokslo institucijas, nors patys nėra nei lankęsi, nei studijavę, nei bent vienam moksleiviui padėję patekti į šiuos universitetus. Taipogi, pabrėžia pašnekovas, jų projektas skiriasi nuo kitų būtent todėl, kad stojimams pasiruošti padeda studentai, patys perėję per visą procesą, o ne žmonės, kurie apie tai išgirdo mokymuose ar skaitė knygose, kaip, jo manymu, dažnai pasitaiko su didesnėmis privačiomis švietimo kompanijomis Lietuvoje.
„Man pasisekė, kad dar mokyklos laikais ir per įvairius debatų turnyrus patekau į būsimų ir esamų šių koledžų studentų tarpą, ir kad jie man padėjo tikslingai judėti pirmyn“, – sako H. Gudavičius. Jis, kaip ir kiti projekto dalyviai, tvirtai tiki: jauniems, užsispyrusiems lietuviams nėra nieko neįmanoma.
1 https://college.harvard.edu/financial-aid/how-aid-works
2 https://data.worldbank.org/indicator/NY.GDP.MKTP.CD?locations=LT
3 https://news.yale.edu/2018/03/28/yale-college-admits-2229-students-second-year-expanded-class-size
4 https://www.thedp.com/article/2018/03/ivy-league-decisions-class-of-2022-penn-upenn-philadelphia-yale-university-harvard
