Intensyvus režimas, anot papildomu verslu užsiimančių šio teksto pašnekovų, nėra bėda. Svarbu, kad tai, ką veiki, teiktų džiaugsmą. Savo patirtį atskleidę trys energingi specialistai šiandien galbūt netgi taps įkvėpimu kitiems ir padės prisiminti savo šiek tiek primirštus talentus.
Konsultuoja ir verslo, ir sporto klausimais
Klientų aptarnavimo specialisto pareigas tarptautinėje kompanijoje „Transcom Lietuva“ užimantis Valdemaras Šilobritas pasakoja sportą pamėgęs vaikystėje: „Nuo vienuolikos žaidžiu krepšinį. Vėliau įstojau į LKKA (dabartinį Lietuvos sporto universitetą – red. past.) ir jau pirmais studijų metais buvau pakviestas dirbti treneriu sporto klube. Ten dirbu jau 11 metų.“
Laisvu nuo pagrindinio darbo metu pašnekovas veda tiek individualias treniruotes sporto klube, tiek ir grupinius užsiėmimus Fizinės kultūros centre. Nors tenka dirbti kiek intensyviau nei įprastu 40 darbo valandų per savaitę ritmu, tačiau abi veiklos teikia džiaugsmą.
„Sportas yra miela širdžiai. Aišku, fizinis nuovargis jaučiasi – kai daug dirbi, mažiau ilsiesi. Man patinka, todėl galiu taip dirbti“, – įsitikinęs V. Šilobritas. Ilgus metus net keletą veiklų vykdantis vyras neatmeta galimybės ateityje pasilikti tik vieną.
„Praėjusią vasarą nusprendžiau pasikelti savo trenerio kvalifikaciją ir įgijau tarptautinę licenciją, leidžiančią dirbti sporto treneriu visoje Europoje. Jeigu bus galimybės, ateityje išvažiuosiu dirbti svetur, nors man ir Lietuvoje patinka“, – svarstymus su šypsena palydi pašnekovas.
Vadovauja pardavimams ir veda vizažo paskaitas
Pardavimų grupės vadove toje pačioje kompanijoje dirbanti Jekaterina Žilinskaja kartais po darbo skuba į paskaitas, kurias ji veda „Femina Bona“ meistrų akademijoje.
„Vizažu užsiimu jau ne vienerius metus. Kai baigiau akademiją, buvau pakviesta ten dėstytojauti. Tiesa, tai nėra reguliarius darbas, nes sesijas vedame kelis kartus per mėnesį“, – pasakoja ji.
Tiesa, J. Žilinskaja teigia savo jėgas išbandžiusi net keliose vizažo srityse. Viena jų – teatras. „Labai norėjau pabandyti grimuoti teatre. Pabandžiau. Supratau, kad daugiau to nenoriu“, – juokaudama pasakoja pašnekovė.
Šiandien ji tikina atradusi, kad tikroji jos aistra – teminės fotosesijos. „Man būtų įdomu padirbėti madų savaitėse, turėti daugiau praktikos, kuriant fotosesijas reklamoms. Su savo vizažo komanda judame šia kryptimi, o ateityje svajojame padaryti savo parodą. Kol kas tai tik ambicija, bet ji motyvuoja“, – priduria J. Žilinskaja.
Po darbų kepa įspūdingus tortus
Grupės vadovės Astos Abraitytės-Pipirienės hobis galėtų būti vadinamas konditerine skulptūra. „Labai noriu išmokti daryti figūrėles ant tortų, kokias daro skulptoriai. Pavyzdžiui, išgauti veidą su visais realiais bruožais, mokėti šešėliuoti. Bet dar trūksta šiek tiek žinių“, – su šypsena pasakoja pašnekovė.
Tiesa, konditerijos srityje jos nužengtas kelias per pastaruosius kelis metus išties įspūdingas. „Pyragus kepdavau nuo pat vaikystės, bet niekada dėmesio nekreipdavau į puošybą. Kai išėjau dekretinių atostogų, atsirado naujas kvėpavimas, prasidėjo „naktinės pamainos“. Sūnus užmigdavo, o aš žiūrėdavau „Youtube“ ir mokiausi, kaip puošti tortus. Tai buvo viso ko pradžia“, – pasakoja A. Pipirienė.
Nors pašnekovė teigia šiuo metu negalinti savo konditerinės veiklos pavadinti „verslu“ – kol kas tam nėra pajėgumų, bet draugams, artimiesiems, pažįstamiems ji sakosi visada randanti laiko sukurti savos gamybos tortą.
„Vieni piešia mandalas, o aš atsipalaiduoju gamindama tortus. Tai toks juvelyrinis darbas, kad jį darant man dingsta laiko nuovoka. Galiu net nemiegoti, kai pradedu daryti kokią gėlę tortui“, – juokdamasi atvirauja pašnekovė.
Paklausta, ar nenorėtų savo hobio paversti pagrindiniu darbu, ši atsako neatmetanti tokios galimybės: „Mano svajonė – turėti savo kepyklą, bet ne jai vadovauti, o gaminti ir bendrauti su žmonėmis. Kiti, kas įkuria savo verslą, dažnai tampa administratoriais. Mano noras – samdyti direktorių, buhalterį, bet ne kepėją ir ne šešėliuotoją – šias pareigas noriu užimti pati.“
Personalo atrankos specialistas: svarbu pasverti riziką
Personalo paieškos ir atrankos bendrovės „Alliance for Recruitment“ partnerio Andriaus Franco teigimu, nemaža dalis žmonių Lietuvoje ryžtasi išmėginti naują karjeros kelią arba imtis papildomos veiklos – įstoja mokytis profesijos, pradeda dirbti papildomai, užsiima individualia veikla ir t.t., rašoma pranešime spaudai.
„Daug tokių atvejų, kai aukštąjį išsilavinimą ir darbinę patirtį turintis žmogus sugalvoja baigti profesinę mokyklą. Pasirenkama sritis dažniausiai yra susijusi su kažkokiu hobiu, pavyzdžiui, siuvimu, kas, manoma, kad gali būti papildoma veikla ar antra specialybe“, – teigia pašnekovas.
Ryžtis pokyčiams dažną paskatina ir tai, ką specialistas įvardija kaip „viduramžio darbo krize“: „Tai tokie atvejai, kai po 10–15 metų vienoje srityje, pavyzdžiui, darbo bankininkystės sektoriuje, žmogus staiga patampa gėlininku ar sumano įsteigti savo ekologišką ūkį.“
Tiesa, prieš imantis didelių perversmų, personalo atrankos specialistas siūlo įvertinti kelis dalykus. „Kartais žmogus nesusimąsto, nepasveria, kad kitoje srityje jis startuoja nuo nulio, pajamos gali smarkiai sumažėti. Dėl šios rizikos svarbu, kad žmogus būtų susidėliojęs finansus ir galėtų išgyventi 12 mėnesių, keisdamas sritį“, – įžvalgomis dalijas A. Francas.
Taip pat jis pastebi, jog pokyčiai nebūtinai turi būti drastiški – iš pradžių veiklos galima imtis papildomai po darbo, norint išmėginti, ar ta veikla iš tiesų patinka, ir ar norisi ja užsiimti kaip verslu.
„Pagrindiniai patarimai – pasverti riziką, turėti finansinį krepšelį, įsivertinti, kokių žinių toje srityje gali trūkti (galbūt kur nors reikia pasimokyti, įgyti patirties) ir galvoti globaliai. Lietuvos rinka yra pakankamai ribota, reikia galvoti apie prekės ar paslaugos išskirtinumą ir, žinoma, eksportą“, – apibendrina personalo specialistas.
