Tyrimo metu paaiškėjo, kad sistemos įsimindavo sąlygas, kuriomis joms buvo daromas poveikis ir ši sistema buvo jose saugoma.
Pradėkime nuo pradžių. Dar tolimais 1949 metais tyrinėtojai Enrikis Fermis, Ulamas ir Pasta tyrė nelinijines sistemas – virpesių sistemas, kurių savybės priklauso nuo jose vykstančių procesų. Tam tikroje būsenoje šios sistemos elgėsi neįprastai.
Tyrimai parodė, kad sistemos įsimindavo joms daromo poveikio sąlygas ir ši informacija jose išlikdavo pakankamai ilgą laiką. Pavyzdžiui, DNR molekulė saugoja informacinę organizmo atmintį. Dar tais laikais mokslininkai iškėlė sau klausimą: kaip įmanoma, kad neprotinga molekulė, neturinti nei smegenų struktūrų, nei nervų sistemos, gali turėti atmintį, kuri savo tikslumu pranoksta bet kokį šiuolaikinį kompiuterį. Vėliau mokslininkai atrado paslaptingus solitonus.
Solitonai, solitonai…
Solitonas – tai struktūriškai stabili banga, esanti nelinijinėse sistemose. Mokslininkų nuostabai nebuvo ribų. Juk šios bangos elgiasi kaip protingos būtybės. Ir tik po 40 metų mokslininkams pavyko pasistūmėti šiuose tyrimuose.
Bandymo esmė buvo naudojant specifinius prietaisus atsekti šių bangų kelią DNR grandinėlėje. Keliaudama šia grandinėle, banga nuskaito visą informaciją. Tai galima palyginti su žmogumi, kuris skaito atverstą knygą, tik daro tai šimtus kartų tiksliau. Visiems eksperimentatoriams tyrimo metu iškilo tas pats klausimas: kodėl solitonai elgiasi taip, tarsi kažkas jiems būtų davęs tokią komandą?
Kodėl solitonai taip elgiasi?
Mokslininkai tęsė savo tyrimus RMA matematikos institute. Jie nusprendė pabandyti veikti solitonus žmogaus kalba, įrašyta informacijos laikmenoje. Tai, ką mokslininkai pamatė, pranoko visus lūkesčius – žodžių veikiami solitonai atgydavo. Tyrimai buvo tęsiami toliau – mokslininkai nukreipdavo šias bangas į kviečių grūdus, kurie prieš tai buvo apšvitinti tokia radiacijos doze, kurioje trūkinėja DNR grandinėlės ir tampa negyvybingos. Atlikus bandymą kviečių sėklos atgydavo. Per mikroskopą buvo galima pamatyti, kaip atsistato radiacijos suardyta DNR grandinėlė.
Reiškia, žmogaus žodžiai gali atgaivinti mirusią ląstelę, t. y. paveikti žodžio solitonai įgaudavo gyvybinės jėgos. Šiuos rezultatus ne vieną kartą patvirtino tyrinėtojai iš kitų šalių: Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Amerikos.
Mokslininkai sukūrė specialią programą, kuri transformavo žmogaus kalbą į virpesius ir buvo įkraunama į bangas-solitonus, o vėliau tyrė jų poveikį augalų DNR. Dėl šio poveikio žymiai paspartėdavo augalų augimo greitis ir kokybė. Bandymai buvo atlikti ir su gyvūnais. Padarius poveikį buvo pastebimas arterinio kraujo spaudimo pagerėjimas, išsilygindavo pulsas, pagerėdavo somatiniai rodikliai.
Mokslininkų tyrimai nesibaigė
Drauge su kolegomis iš JAV ir Indijos mokslų institutų buvo atlikti žmogaus minčių poveikio planetos būklei tyrimai. Eksperimentai vyko ne vieną kartą, paskutiniuose tyrimuose dalyvavo 60 ir 100 tūkstančių žmonių. Tai išties didžiuliai skaičiai.
Svarbiausia ir būtina eksperimento sąlyga buvo tokia: žmonių mintys turėjo būti kūrybinio pobūdžio. Žmones savo noru susirinkdavo į grupes ir nukreipdavo pozityvias mintis į konkretų mūsų planetos tašką. Tuo metu ir kelioms ateinančioms paroms mieste stipriai sumažėdavo nusikalstamumo rodikliai! Kūrybinės minties poveikio procesą fiksavo moksliniai prietaisai, kurie registravo labai galingus teigiamos energijos srautus.
Žmogaus mintis materiali
Mokslininkai įsitikinę, kad šie eksperimentai įrodė žmogaus minčių ir jausmų materialumą, jų neįtikėtiną sugebėjimą priešintis blogiui, mirčiai ir prievartai.
Jau ne pirmą kartą talentingi tyrėjai, vedini savo kilnių ketinimų ir siekių, moksliškai patvirtina akivaizdžias senovines tiesas – žmogaus mintys gali ir kurti, ir griauti.
Sprendimą priima pats žmogus
Renkasi pats žmogus, juk būtent nuo dėmesio krypties priklauso, ar žmogus kurs, ar destruktyviai veiks aplinką ir patį save. Žmogaus gyvenimas – tai nesibaigiantis sprendimų priėmimas, tai galima išmokti daryti teisingai ir sąmoningai.
Pagal anomalija.lt medžiagą parengė Lina Šimelionytė.
