Jų galimybių ribas dažnai užbrėždavo neįgaliojo vežimėlis, neregio lazdelė ar kurčiųjų gestų kalba. Pastaraisiais metais šių žmonių gyvenimą kardinaliai keičia išmaniosios technologijos.
Kalbantys prietaisai
Vis daugiau neįgalių, specialiųjų poreikių turinčių žmonių įvaldo informacines technologijas, perpranta interaktyvaus bendravimo ypatumus. Tai jiems padeda savarankiškiau gyventi, mažina socialinę atskirtį.
„Išmaniosios technologijos gerokai palengvina silpnaregių, neregių gyvenimą, – įsitikinusi Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Klaipėdos ir Telšių regiono aklųjų centro direktorė Daiva Vitkauskienė. – Kai regėjimo negalią turintis žmogus gali naudotis kalbančiu telefonu, kompiuteriu, navigacinėmis, jis tampa visaverčiu visuomenės nariu. Kartais juokaujame, kad kai kuriems neregiams gal net neįgalumą reikės panaikinti, nes taip gerai susidoroja su kasdieniais gyvenimo iššūkiais.“
Kompiuteriai, išmanieji telefonai, planšetės su kalbos sintezatoriais šiems žmonėms suteikia galimybę ne tik lengviau įveikti kasdienius, buitinius sunkumus, bet ir naudotis viešosiomis paslaugomis, mokytis, dirbti, įkvepia pasitikėjimo savimi. Kompiuterio ar telefono ekrane esančią informaciją kalbos sintezatoriai įgarsina, todėl neregiai ar silpnai matantieji gali savarankiškai jais naudotis. Įgarsinami meniu punktai, vidiniai pranešimai, parinkčių laukeliai, SMS, elektroniniai laiškai, „Skype‘as“, feisbukas, adresų knyga, laikrodis ir visa, kas matyti telefono ar kompiuterio ekrane.
Žinoma, neužtenka turėti prietaisą, reikia išmanyti, kaip juo naudotis, todėl Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga organizuoja kompiuterinio raštingumo kursus bei mokymus, kaip naudotis išmaniaisiais telefonais.
„Informacinėmis technologijomis domisi ne tik jaunimas, bet ir pensininkai, garbaus amžiaus žmonės. Sėkmingai perpratę kompiuterių veikimą, jie rašo elektroninius laiškus, su Anglijoje ar kitoje šalyje gyvenančiais vaikais kalbasi per skaipą, sužino autobusų ar traukinių grafikus, internetu nusiperka bilietus ir atlieka dar daugybę jiems reikalingų dalykų, –
pasakoja D. Vitkauskienė. – Jauni žmonės kompiuterius taip pat naudoja studijoms: parsisiunčia medžiagą, ją skaito, skenuoja, susirašinėja su dėstytojais, draugais, atsiskaito studijų darbus.“
Apsipirkti – su telefonu
Neatskiriamu kasdieniu neregių bei silpnaregių palydovu tapo išmanieji telefonai. Tik ne visi prietaisai jiems tinka dėl sudėtingų technologinių sprendimų. Neregiui ar silpnaregiui neturint specifinės, tik jų poreikius atitinkančios informacijos nelengva išsirinkti tinkamiausią telefoną, todėl Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS) kartu su bendrove „Omnitel“ įgyvendina ilgalaikį projektą, kurio tikslas – išbandyti neregiams ir silpnaregiams pritaikytus išmaniuosius telefonus, įvertinti juos ir pateikti rekomendacijas. Rekomendacijos skelbiamos LASS svetainėje www.lass.lt, organizacijos „Facebooko“ paskyroje.
Projekte išbandomi įvairių modelių išmanieji telefonai, valdomi operacine sistema „Android“. Juos aklieji ir silpnaregiai renkasi dėl įdiegtos „Google Talcback“ ekrano skaitymo programos, leidžiančios žmonėms, turintiems regos negalią, visavertiškai naudotis telefonais su jutikliniais ekranais.
„Džiaugiamės, kad laikui bėgant turime vis daugiau galimybių naudotis išmaniosiomis technologijomis. Dalį joms reikalingų išlaidų kompensuoja valstybė“, – pasakoja D. Vitkauskienė.
Įvairios pagalbinės technologijos labai palengvina aklųjų ir silpnaregių gyvenimą. Viena dažniausiai neregių naudojamų – didžiųjų miestų viešojo transporto programėlė. Ją atsisiuntusieji savo telefone turi informaciją apie eismo maršrutus, tvarkaraščius, gali sužinoti, kokia transporto priemonė realiu laiku atvyksta į stotelę.
Naudojantis specialia programėle telefoną galima susieti su svarstyklėmis ar kraujospūdžio matavimo aparatu. Programėlė ne tik įgarsina rezultatą, bet ir išsaugo duomenis, vėliau juos galima palyginti.
Išmanieji telefonai gali padėti aklajam apsipirkti, jei įdiegta bendravimo programėlė: paskambinus artimam žmogui vaizdo skambučiu per skaipą galima paprašyti apibūdinti išsirinktą prekę.
Yra ir daugiau įvairių prietaisų, padedančių neregiams ir silpnaregiams susiorientuoti namuose, atlikti kasdienius buities darbus, gaminti valgį. Tai apie kliūtis perspėjantys įtaisai, kalbantys laikrodžiai, svarstyklės, spalvas atpažįstantis telefono dydžio aparačiukas, kurį pridėjus prie bet kokio paviršiaus (stalo, drabužių ar kt.), lietuviškai ištariama spalva. Deja, dėl finansinių sunkumų ne visi tokius prietaisus gali įsigyti.
Susikalbėti padeda planšetės
Dauguma žmonių net nesusimąsto, kaip patogu kas rytą prabusti suskambus žadintuvui, įsijungti televizorių ir geriant kavą išklausyti žinių, pasikalbėti telefonu su artimu žmogumi. O kas būtų, jei sutriktų klausa ir neturėtume galimybės girdėti? Kurtiesiems – tai kasdienybė. Kaip ir regos negalią turintiems žmonėms, ją palengvinti padeda informacinės technologijos: kompiuteris, telefonas, internetas, taip pat buities įrenginiai.
Lietuvos kurčiųjų draugijos teritoriniuose skyriuose klausos negalią turintys žmonės mokomi naudotis kompiuteriu, internetu, internetinėmis vaizdo kameromis, socialinio bendravimo internetu priemonėmis. Įvaldę jas kurtieji tampa savarankiškesni, labiau pasitiki savimi, jų gyvenimas tampa įvairesnis.
„Klausos negalią turintys žmonės noriai naudojasi išmaniosiomis technologijomis, nes jiems tai yra būtinybė. Kompiuteriai, planšetės, išmanieji telefonai su vaizdu, kada gali kalbėti gestais, sudaro galimybes bendrauti“, – teigia Lietuvos kurčiųjų draugijos Kauno teritorinės valdybos Kauno kurčiųjų reabilitacijos centro socialinių ir savarankiškų įgūdžių lavinimo specialistė Greta Gustienė.
Kurtieji naudojasi išmaniųjų telefonų vibracine funkcija, įvairia kompensacine technika: vibraciniais žadintuvais, specialiais durų skambučiais (svečiui paskambinus į duris, kurčiųjų namuose ima blykčioti šviesa).
Kurtiesiems reikia gestų kalbos vertėjų paslaugų tvarkant reikalus įvairiose valdiškose institucijose, kad galėtų bendrauti su girdinčiais žmonėmis. Kurčią žmogų pas gydytoją turėdavo lydėti gestų kalbos vertėjas, kad galėtų susikalbėti su medikais ir gautų reikalingą gydymą. Tačiau gestų kalbos vertėjų trūksta, todėl dėl vizito reikia tartis iš anksto, derinti laiką.
„Dabar vis daugiau poliklinikų įsigyja planšetinius kompiuterius, kurie padeda bendrauti su kurčiais pacientais, – pasidžiaugia G. Gustienė. – Registratūroje kurčiasis gauna planšetinį kompiuterį ir per skaipą išsikviečia vertėją. Tuomet eina į kabinetą pas gydytoją ir vertėja padeda jiems susikalbėti.“
Judėjimo negalią turintiems žmonėms išmaniosios technologijos – langas į pasaulį. Daugybė jų išmoko naudotis internetu, paieškos sistemomis, internetine telefonija, dalyvauti pokalbiuose ir forumuose, naudojasi elektronine bankininkyste.
Daug iniciatyvių ir veiklių judėjimo negalią turinčių žmonių naudojasi nuotolinių mokslų teikiamomis galimybėmis. Dalis jų taip siekia įgyti kokią nors specialybę, kiti dalyvauja neįgaliųjų organizacijų nuotoliniu būdu rengiamuose seminaruose, mokymuose. Tobulėti, siekti žinių taip gali net visai nejudantis, iš namų neišeinantis žmogus.
Autistus lavina programėlės
Išmaniosios technologijos vis dažniau pasitelkiamos ugdant ir lavinant specialiųjų poreikių vaikus, ypač autistus. Autizmas lemia nepakankamą vaiko socialinių įgūdžių, kalbos ir elgesio išsivystymą ar vystymosi sulėtėjimą. Kai kurie vaikai autistai gali kalbėti, kiti kalba sunkiai arba visiškai nekalba. Yra ir tokių, kurie turi ypatingų gabumų, pavyzdžiui, pasižymi itin gera atmintimi arba technologijų išmanymu.
„Kompiuteriai, planšetės, išmanieji telefonai gali būti naudojami ugdant autistus, su jais bendraujant. Tai priklauso nuo vaiko poreikių ir galimybių išreikšti save, nuo jo gebėjimo naudotis programomis, – pasakoja
Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Laura Kanapienienė. – Tiems, kurie nekalba, tai gali būti bendravimo priemonė. Kalbantiems mažyliams išmaniosios technologijos padeda mokytis matematikos, kalbos ar kitų dalykų.“
Kai kurie vaikai tik naudodamiesi išmaniaisiais prietaisais išmoko tarti pirmuosius žodžius, pažino raides, skaičius, pradėjo dainuoti. Kompiuteriai kartais padeda vaikui išlaikyti dėmesį, bet tai, pasak L. Kanapėnienės, labai individualu. Vieni vaikai motyvuoti atlikti užduotis, pateiktas knygelėje, ant lapo, kiti dėmesį sukaups prie tokios pat užduoties tik planšetiniame kompiuteryje.
„Kol kas išmaniųjų technologijų naudojimas lavinant sutrikusios raidos vaikus nėra labai paplitęs Lietuvoje, trūksta programėlių, įgarsintų lietuvių kalba, – apgailestauja L. Kanapėnienė. – Turimos programos nėra aukšto lygio, dažnai sukurtos studentų ar savamokslių tėvų, auginančių autistiškus vaikus.“
Vilnietis Artūras Kareckas augindamas autizmo sutrikimų turintį sūnų yra sukūręs lavinamųjų mobiliųjų programėlių. Viena jų – išmanioji programėlė „Žodis“, skirta vaikams, turintiems kalbos ir komunikacijos sutrikimų. Ji pritaikyta mobiliesiems telefonams ir planšetėms su operacinėms sistemoms „Android“, „iOS“. Nespalvotos įgarsintos piktogramos suteikia galimybę pradiniu lygiu, minimaliai bendrauti su autistu vaiku.
Mobiliojoje aplikacijoje yra į 17 skirtingų temų suskirstyti 347 simboliai, įgarsinti lietuvių kalba. Spustelėjus paveikslėlį ištariamas atitinkamas žodis.
„Gyvename šiuolaikinių technologijų pasaulyje, todėl reikia mokytis jomis naudotis, kad pasiektume norimų rezultatų“, – mano L. Kanapienienė.
Tai įdomu
Vilniaus Gedimino technikos universiteto absolventas Dariuš Laketčenko sukonstravo išmaniąją gestų atpažinimo pirštinę, kuri kurčiųjų gestus paverčia žodžiais ir garsais. Pirštinė belaidžiu ryšiu sujungiama su išmaniuoju telefonu. Kai pirštinę mūvintis asmuo parodo gestą, duomenys belaidžiu ryšiu perduodami į išmanųjį telefoną su operacine sistema „Android“, kur yra apdorojami. Telefone įdiegta programa atidaro gestą atitinkančią garso bei vaizdo rinkmeną ir žodis pasigirsta per telefono garsiakalbį, pasirodo užrašytas ekrane.
Kauno technologijos universiteto mokslininkai kartu su Informacinių technologijų organizacija akliesiems sukūrė sistemą, kuri leidžia dirbti su 2D grafika ir padeda orientuotis erdvėje. Aklajam ar silpnaregiui tereikia turėti planšetinį kompiuterį arba išmanųjį telefoną ir specialų mokslininkų sukurtą pjezoelektrinį liestuką. Skenuojant pjezoelektriniu prietaisu ant kaklo pasikabinto išmaniojo telefono ekraną, galima atpažinti kliūtį ir jos išvengti. Naujoji sistema akliesiems gali nusakyti ir spalvą.
Grupė inžinierių iš Japonijos sukūrė automatizuotą neįgaliųjų vežimėlį, kuriam laiptai – ne kliūtis. Iš pažiūros tai visiškai paprastas vežimėlis, niekuo nesiskiriantis nuo kitų. Tačiau vos neįgalusis juo privažiuoja kokią nors kliūtį, ratai virsta kojomis ir nesunkiai ją perlipa, apeina ar užlipa laiptais. Roboto kojų apačioje įmontuoti penki specialūs jutikliai patys nustato šalia esančias kliūtis, tad tokiu vežimėliu keliaujančiam neįgaliajam tereikia reguliuoti kryptį vairalazde.
