Todėl interjero dizainerė pataria, kokius minkštus baldus keturkojų šeimininkams geriausia rinktis, kaip pasirūpinti jų priežiūra ir valymu. Savo ruožtu gyvūnų dresuotojai atskleidžia, ką daryti, norint savo augintinius atpratinti nuo nepageidaujamų įpročių, kurie gali būti ir pavojingi keturkojų sveikatai.
Reiktų vengti odos ir tamsių audinių
Laimės dalintis meile ir namais su savo augintiniais minkštų svetainės baldų priežiūros rūpesčiai temdyti neturėtų. Todėl keletas pagrindinių taisyklių leis tiek sukurti gyvūnams draugišką aplinką, tiek ir apsaugoti naują sofą, fotelius ar kitas interjero puošmenas, rašoma atsiųstame pranešime spaudai.
Apie tai kalbanti baldų salono „Gintaro baldai“ dizainerė Jūratė Sventickienė pabrėžia – keturkojus auginančių šeimininkų namų apstatymo sprendimai turėtų būti priimami, pirmiausia, atsižvelgiant į augintinių charakterį bei įpročius. Jei gyvūnai mėgsta galąsti savo nagus į minkštus audinius, tuomet galimybių, anot jos, tam nereiktų sudaryti.
„Tokiu atveju nesiūlyčiau rinktis natūralios ar dirbtinės odos, austo gobeleno apdailos baldų. Verčiau pasidomėti, ką gamintojai rekomenduoja būtent keturkojų augintiniams. Rinkoje yra minkštų baldų audinių, kurie – draugiški gyvūnams, dažniausiai tokie audiniai yra atsparūs skysčiams, padengti specialu draugišku gyvūnams sluoksniu Tokie jų audiniai mažiau pritraukia kailio plaukus, yra atsparesni įdrėskimams, sunkiau išsipešioja apdailos siūlai, jei užkabinami nagais. Taip pat graužimui atsparesnės metalinės kojeles, taigi svarbu atkreipti dėmesį ir į apdailos detales. Šių baldų stiprumas bei atsparumas būna išbandytas laboratorijose, todėl verta pasižvalgyti tai patvirtinančių sertifikatų arba pasiklausti pardavėjų, ar pastarieji yra“, – pataria J. Sventickienė.
Tuo metu paklausta, kokios spalvos auginantiems gyvūnus – pačios praktiškiausios, interjero dizainerė rekomenduoja rinktis margesnius audinius.
„Ant jų augintinių paliekami plaukai ar dėmės matysis mažiau. Todėl geriausia baldus rinktis įvairesnio rašto gobeleną. Pavyzdžiui, audinius chameleonus, kurie pagal apšvietimą keičia spalvą. Jei visgi interjere norisi tamsių ar itin šviesių audinių, siūlyčiau juos uždegti pledu. Ši dekoratyvinė interjero detalė ir puoš namus, ir bus gera apsauga baldams. Tereikia pripratinti augintinius gulėti ant pledo – tuomet rūpesčių nekils“, – pasakoja ekspertė.
Valymo būdai paprasti, bet sumanūs
Gyvūnai neretai minkštus baldus ne tik padengia kailio plaukais – ant audinių jie dažnai palieka ir įvairias dėmes. Norint pastarųjų išvengti, J. Sventickienės teigimu, taip pat galima rasti sprendimus.
„Dėmėms atspariausi – impregnuoti audiniai. Jie padengti specialia medžiaga, į kurią skysčiai neįsigeria, lašeliai lengvai nubėga. Kitas svarbus aspektas – baldų valymas. Štai valgomoji soda yra itin veiksminga natūrali kvapų šalinimo priemonė. Galite ją naudoti norėdami iš sofos pašalinti įsisenėjusį blogą šuns kvapą. Tiesiog užbarstykite sodos ant audinio ir palikite per naktį. Ryte sofą kruopščiai išsiurbkite ir kvapas turėtų būti gerokai sumažėjęs arba visiškai išnykęs. Soda yra nekenksminga, draugiška augintiniams valymo priemonė, todėl ją naudoti išties verta“, – sako ekspertė. Ar jūsų baldo audinys tinkamas tokiams valymui galite pasitikrinti mažiau matomoje vietoje.
Savo ruožtu plaukus šalinti, pasak interjero dizainerės, galima pūkų surinkėju, dažnai baldus nusiurbiant arba audinius išpurškiant antistatiku. Pastaroji priemonė sumažina statinį elektros krūvį. Jis traukia plaukus ant įvairių paviršių, o, papurškus antistatiko, audinys mažiau įelektrinamas ir apsaugomas.
Graužimas rizikingas sveikatai
Visgi minkštų baldų pasirinkimas, priežiūra ir valymas yra tik viena medalio pusė. Tai pastebintis šunų dresūros mokyklos „Smart Dog“ vadovas Karolis Grigaliūnas tikina – gyvūnų šeimininkams pirma derėtų suprasti, kodėl jų augintiniai taip elgiasi.
„Žinodami tokio elgesio priežastis, galėsime užbėgti pastarosioms už akių. Mat dažnai mažus šuniukus graužti ar draskyti baldus skatina jų fiziologija. Augant ir keičiantis gyvūnų dantims, keturkojai tampa ypač aktyvūs. Šunys būna suirzę, jaučia diskomfortą, lengvą skausmą, todėl nori kažkuo užsiimti. Taip šias neigiamas emocijas nukreipia į baldus ir ima juos graužti“, – pažymi K. Grigaliūnas.
Kita priežastis, anot jo, yra streso išraiška. Tiek mažas, tiek suaugęs šuo, teigia dresuotojas, gali jausti nerimą, o tai neretai nutinka gyvūnams vieniems likus namie. Todėl grauždami baldus, akcentuoja K. Grigaliūnas, gyvūnai save ramina.
„Kaip to išvengti? Reikia duoti šuniui, ką graužti. Tokių graužimo priemonių dabar yra visokių, jomis gyvūnai užsiima, skanauja, tai naudinga ir dantims, ir baldai lieka apsaugoti. Tačiau svarbiausia visgi yra augintinio sveikata. Grauždami baldus, šunys gali užspringti jų dalimis ar pūkais, o tai – labai pavojinga. Todėl paliekant mažus keturkojus vienus namuose, galima naudoti narvelį. Jame šuniukai bus saugesni. Kitas patarimas – neleisti gyvūnams lipti ant baldų, parodyti, kad yra taisyklės, kurias nustatė šeimininkas. Taip pat, rūpindamiesi gyvūnų sveikata, skirkime daugiau laiko savo keturkojams bičiuliams. Suteikime fizinio krūvio lauke, duokime protinių užsiėmimų, veiklos, disciplinos. Kuo daugiau šuo išnaudos energijos kitur, tuo jis bus sveikesnis ir mažiau išsilies gadindamas baldus“, – akcentuoja ekspertas.
