Pirmiausia avietynas

Čia darbo bus daugiausia. Visi žinome, kad vidurvasarį nokstančios avietės nurenkamos nuo antramečių stiebų. Jų likimas jau nulemtas – rudenį nudžius, užleisdami vietą išaugusiems vasarą. Ir kitąmet gausaus derliaus sulaukti norintis sodininkas neturėtų laukti rudens ar juo labiau pavasario. Derėję stiebai pašalinami nuskynus paskutines uogas. Kirpti reikėtų prie pat dirvos paviršiaus, nepaliekant kelmelių – jie visai nereikalingi ir gali tapti ligų židiniais.

Po genėjimo vienmečiai ūgliai gauna daugiau šviesos, geriau vystosi ir pasiruošia žiemai. Jų taip pat nereikia palikti visų. Iškerpami silpniausi ir tankiai sužėlę. Vieną krūmą vidutiniškai turėtų sudaryti 5–7 stipriausi pakaitiniai stiebai. Dar 2–3 stiebus galima palikti „atsargai“, jei žiemą kai kurie bus sulaužyti arba pažeisti. Jeigu ketinate avietyną plėsti arba persodinti, palikite toliau nuo krūmų centro išaugusių atžalų – jas lengvai iškasite. Auginant avietes ištisinėmis juostomis išsaugomi kas 10–15 cm esantys stipriausi stiebai.

Kol kas jauni stiebai neišsišakoję ir nesvyra nuo uogų svorio, bet prieš žiemą nepamirškite jų pririšti prie kuoliukų arba horizontaliai ištemptų vielų.

Kalio ir fosforo trąšomis avietynas patręšiamas rudenį.

Rugpjūtį sunokusių gervuogių priežiūra beveik tokia pati. Tik ilgus, aukštus ir linkti besiruošiančius stiebus prie atramų pririšti reikia kuo anksčiau. Skirtingų rūšių ir veislių gervuogių stiebai yra skirtingo ilgio – pagal šią savybę jiems ir parenkamos atramos.

Panašūs lyg broliukai – serbentai ir agrastai

Atsikratę uogų naštos krūmų šakos pakyla, lyg ir vėl atsistoja į natūralią padėtį. Bet ne visai. Viršūnės jau pailgėjusios, yra ir naujų ūglių. Šiuo metu formuojasi kitų metų žiedų užuomazgos. Jei rugpjūtį labai sausa, tai turės įtakos naujam derliui.

Foto: Shutterstock

Drėgmės trūkumas rudenį sumažina ir serbentų bei agrastų ištvermingumą žiemą, todėl vasaros pabaigoje, prasidėjus sausrai, juos vertėtų palaistyti. Dirva turėtų sudrėkti intensyvaus šaknų augimo gylyje, t. y. iki 40–60 cm. Tad kas savaitę kiekvienam uogakrūmiui reikėtų pilti po 2 kibirus vandens.

Galite patrumpinti per ilgų ar pernelyg išlinkusių šakų viršūnes. Jos pakils truputį aukščiau, todėl gaus gausiau šviesos.

Daug daugiau dėmesio būtina skirti kamieniniams serbentams ir agrastams. Jų vainikų formavimo neatidėkite pavasariui, nes nuo netolygiai augančių ūglių gali išlinkti kamienai, nusvirti visas vainiko pagrindas. Trumpinami per ilgi ūgliai, retinamos šakelės. Taisyklingai suformuoti augalai turi būti simetriški. Patikrinkite kamienus laikančius kuoliukus ir raištelius. Juk laikui einant pirmieji pūva (ypač ties dirvos paviršiumi), o antrieji gali įsirėžti į žievę.

Jeigu ketinate dauginti serbentus ir agrastus atlankomis, dabar galite pakelti po kelias patogiai pasiekiamas šakas. Dauginimui auginiais šakelės kerpamos rugsėjo mėnesį.

Tinkamiausias metas vyšnioms

Vyšnios
Foto: Shutterstock


Liepos pabaiga ir rugpjūtis – tinkamiausias metas vyšnių vainikams sutvarkyti. Krūmo ir medžio tipo augalų genėjimas skiriasi, bet šiuo metu svarbiausia įvertinti šakas. Jei vyšnia turi daug nuplikusių šakelių (kai ilgos šakos lieka beveik be lapų), jas būtina patrumpinti iki jaunų žaliuojančių šoninių šakelių. Nebijokite išretinti vainiko – tai tik į naudą. Juk daugiausia žiedinių pumpurų sukrauna 2-5 metų amžiaus šakelės.

Vasaros pabaiga yra palanki kaulavaisių genėjimui. Bet pjaudami storesnes šakas palikite nedidelius kelmelius – jie apsaugos storąsias šakas ir kamieną nuo ligų. Vėliau, kai sudžius (maždaug po metų), juos galima dar patrumpinti ar pašalinti.

Sanitarinis genėjimas

Foto: Asmeninis albumas


Yra bendros sodo krūmų, net ir dekoratyvinių, genėjimo taisyklės. Lėčiau augantiems vaiskrūmiams (šilauogėms, putinams, melsvauogiams sausmedžiams, aronijoms ir kitiems) jos tiesiog būtinos.
Nuėmus derlių iškerpamos visos lūžusios, ligotos šakos.

Patikrinami kuoliukai, lankai, atramos ir raišteliai – po intensyvaus augimo neišvengiamai teks ką nors taisyti. Ypač pavojinga ilgesniam laikui palikti į žievę įaugusius raištelius, nes dėl to gali apmirti atskira šaka ar visas augalas (nelygu kurioje vietoje suveržtas stiebas).

Nuvalomas dirvos paviršius aplink krūmus. Surenkamos ir iš sodo išnešamos visos nukritusios uogos, nubyrėję lapai.

Dar keli patarimai

  • Švara ir tvarka reikalinga visur ir visada. Nugenėtų šakų nepalikite sode. Išneškite jas, sudeginkite arba susmulkinkite mulčiui. Paliktos šakų krūvos – tai kenkėjų ir ligų židiniai.
  • Piktžolės dygsta visą laiką. Nors krūmai sunkiau nustelbiami nei daržovės ar gėlės, bet ir juos reikia apravėti. Ir ne vien dėl to, kad piktžolės subrandins sėklas, plis sode. Augdamos prie vaiskrūmių jos suvartoja dalį trąšų, užtamsina apatines šakas.
  • Nurovus piktžoles, dirvos paviršius supurenamas negiliai – apie 5 cm, kad nebūtų pažeistos artimiausios šaknys.
  • Mulčiuoti vaiskrūmius visada verta. Ypač tinka nupjauta vejos žolė.
  • Nuėmę derlių įvertinkite vaiskrūmių sveikatą – ar nematyti kokių nors ligų ar kenkėjų požymių. Dabar drąsiai galite naudoti insekticidus ir fungicidus. Tik nesupainiokite ligų ar kenkėjų požymių ir nenaudokite visos „chemijos“ iš karto. Pavyzdžiui, jei išdžiūvo kelios serbento šakos, galbūt dėl to kaltos serbentinio stiklasparnio lervos. Jos gyvena šakose, todėl daugumos insekticidų yra nepasiekiamos.