Sodinimas ir laistymas
Pirmiausia parinkite avietėms vietą. Jos gali augti daliniame pavėsyje, tačiau labiau mėgsta saulę. Šių uogakrūmių nesodinkite, jei neturėsite laiko laistyti. Kadangi aviečių šaknų sistema paviršinė, vienas iš svarbiausių gero derliaus garantų – pakankamas vandens kiekis dirvoje. Gausiai avietyną reikia laistyti per sausras.
Avietes galima sodinti pavasarį ir rudenį. Rudenį – geriau, palankiau, nes aplink gausu augalinės kilmės atliekų. Be to, avietės jau snaudžia, tad mažesnė tikimybė pažeisti pumpurus. Pavasarį šis darbas atliekamas kuo anksčiau, nes vaiskrūmių vegetacija prasideda labai anksti. Jei jie auginami vazonuose, sodinti galima per visą vegetacijos sezoną.
Avietės – miško augalai, ir jų šaknims reikalinga puri, drėgna dirva su organiniu mulčiu. Sunkus molis netinka. Jei gruntiniai vandenys telkšo aukščiau negu 1–1,2 m gylyje, sodinukų šaknys supūva. Tokiose vietose geriau sodinti ant kalvelių.
Avietes rikiuokite šiaurės–pietų kryptimi. Rekomenduojama paruošti apie 40 cm gylio ir 60 cm pločio griovius. Į juos pridedama plonų medžių šakų, sausos žolės, lapų, stambių medžių skiedrų, pjuvenų, ir viskas užberiama žeme. Jei kasite kelis griovius, palikite apie 2 m tarpus, nes šie uogakrūmiai mėgsta erdvę. Avietes sodinkite 50 cm atstumu vieną nuo kitos. Gylis turi būti toks pat, kokiame augo anksčiau. Šalia sodinukų padarykite nedidelius griovelius, kad laistant į šalis nenubėgtų vanduo.
Pasodintos avietės pamulčiuojamos durpėmis, medžių pjuvenomis, smulkintais šiaudais, vejos žole. Tai ypač naudinga jaunam avietynui, nes po mulčiu geriau kaupiasi ir laikosi drėgmė, pagausėja humuso. Sunkios ir šlapios dirvos mulčiuoti nereikėtų. Jei viską padarysite tinkamai, avietės prigis per dešimt dienų.
Jei norite, kad kiekvienas avietės žiedas virstų uoga, o kiekviena uoga prisirptų, stiebus pririškite prie vielų, ištiestų tarp dviejų kuolų.
Genėjimas ir tręšimas
Remontantinės avietės genimos rudenį. Visi stiebai nupjaunami palei žemę. Kitais metais išauga nauji ūgliai, kurie žydi liepą, o derlius skinamas nuo rugpjūčio vidurio. Nupjovę iš karto patręškite kompostu ar perpuvusiu mėšlu. Per žiemą šaknys sugers visas reikiamas medžiagas, todėl pavasarį avietės pradės labai greitai augti.
Vasarinės avietės genimos kitaip. Nuskynus uogas, iki žemės išpjaunami tik derėję stiebai. Visi pirmamečiai paliekami, nes derės kitais metais. Pavasarį reguliuojamas šių ūglių skaičius, paliekant tik 7–9 stipriausius. Išpjaunami visi ploni, nulūžę ir ligoti.
Artėjant žiemai, prie vielų pririštus stiebus nukelkite nuo atramų, surišę visus kartu palenkite prie žemės ir prismeikite, kad netaršytų ir nelaužytų vėjas. Nors vasarinės avietės atsparios šalčiui, dėl viso pikto galite ant viršaus užmesti eglišakių. Jos derės geriau, jei kiekvienais metais patręšite perpuvusiu karvių mėšlu, kompostu.
Visos avietės mėgsta azotines trąšas, kurios išbarstomos ankstyvą pavasarį, gegužės pradžioje ir avietėms metant lapus. Rudenį nepertręškite, gerokai sumažinkite cheminių azotinių trąšų kiekį ir įterpkite lapuočių medžių pelenų.
Nesodinkite aviečių, jei neturėsite laiko jų laistyti.
Ką daryti, kad neplistų
Jeigu avietes pasodinsite bet kaip, jos prigis ir augs, tačiau greitai šaknys ims ieškoti maisto medžiagų ir plisti į šalis. Į griovius su augalinių atliekų pagrindu pasodintiems uogakrūmiams ilgai užtenka organinių maisto medžiagų, todėl jų neieško plisdami į šalis. Jei avietes pasodinote bet kur, ypač prie tvoros, kaimynas po kelerių metų gali jums pagrūmoti pirštu. Mat ieškodami maisto uogakrūmiai įsibraus į jo veją.
Kaip sukliudyti avietėms plisti? Pasodinę jas aptverkite. Apie 50 cm gylyje stačiai įkaskite šiferio (be asbesto), plastiko lakštų. Tiks ir vienas į kitą įdėti (dvigubi) storo plastiko pluošto maišai. Kai kurie augintojai eksperimentuoja – avietes sodina į didelius plastikinius vazonus ir įkasa į žemę. Šiuo atveju reikia dažniau tręšti, kad nepritrūktų maisto, ir vazonų apačioje pragręžti daugiau skylučių vandeniui nutekėti (aviečių šaknys nepakenčia užmirkimo).
Vazonus užkasti reikėtų taip pat laidžioje žemėje, kitaip vandens perteklius neišbėgs. Jei žemė sunki, ant duobės dugno paskleiskite storesnį žvyro sluoksnį – tai turėtų pagelbėti.
Nenorite aviečių tverti? Sodinkite į šalis neplintančias juodąsias, kai kurias remontantines avietes (pavyzdžiui, geltonas uogas vedančią ‘Poranna Rosa’), vasarinę vidutinio ankstyvumo ‘Kumberlend’.
Ligos ir kenkėjai
Svarbiausia yra sodinti sveikus sodinukus į ligomis neužkrėstą dirvą. Negalima aviečių sodinti po bulvių, braškių, runkelių, vietoje buvusio sodo.
*Remontantinių aviečių saugoti nuo kenkėjų ir ligų nereikia, nes dėl vėlesnio žydėjimo jų nepuola paprastasis avietinukas (Byturus tomentosus) ir avietinis žiedgraužis (Anthonomus rubi), o ūgliai nepažeidžiami avietinių ūglinių gumbauodžių (Resseliella theobaldi) ar grybų.
*Sudėtingiau nuo ligų ir kenkėjų apsaugoti vasarines avietes. Anksti pavasarį, kol dar neišsprogę pumpurai, avietynas nupurškiamas vario grupės preparatais – šios priemonės padeda apsaugoti jį nuo grybinių ligų.
*Daug žalos padaro avietiniai žiedgraužiai. Žiedpumpurių fazėje ir nuskynus uogas, kol jauni vabalai maitinasi lapais, uogakrūmius reikia nupurkšti insekticidais.
*Nuo paprastųjų avietinukų apsiginsite, jei avietes neišsiskleidus žiedpumpuriams, ne vėliau kaip 5–6 dienos iki žydėjimo, nupurkšite insekticidais.
*Sausringais metais neprižiūrimiems avietynams daug žalos padaro voratinklinės erkės. Stipriai apniktų augalų lapai sudžiūsta pirma laiko. Patartina laiku ravėti ir retinti stiebus. Erkės naikinamos insekticidais.
*Avietiniai amarai avietes apninka sausą vasarą. Jie platina virusines ligas ir siurbia sultis. Lapai susisuka ir nukrinta, ūgliai išsikraipo. Šių kenkėjų užpultos avietės purškiamos insekticidais.
Su virusinėmis ligomis kovoti nepavyksta. Jei avietes susargdina virusai, jas reikia kuo greičiau iškasti ir sunaikinti.
