Visi specialistai pripažįsta, kad vieningo sprendimo nėra, tačiau egzistuoja daugybė pasvarstymų ir niuansų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti.
Įėjimo durys
Istoriškai įėjimo durys visada buvo atidaromos į vidų ir kaimuose šios tvarkos laikomasi iki šiol. Priežastis labai paprasta – jeigu žiemą sniegas užpustys įėjimą, tai duris atidaryti bus įmanoma tik į vidų. Be to, taip svetingiau.
Feng šui mokymas taip pat pasisako už tai, kad namų ar biuro įėjimo durys atsidarytų į vidų, nes būtent per jas į patalpą patenka gerosios sėkmės energija. Jeigu durys atsidaro į išorę, jokia geroji sėkmė nepateks, mat įėjimas jai užblokuojamas.
Priešgaisrinės saugos atžvilgiu durys turi atsidaryti į išorę, nes tokiu atveju jos neblokuoja žmonių, panikoje mėginančių išsigelbėti nuo jų gyvybei iškilusio pavojaus, judėjimo. Be to, į išorę atsidarančias duris sunkiau išlaužti.
Beje, jeigu mažoje laiptų aikštelėje daug durų, tai jos dažniausiai atsidaro į vidų – tiesiog todėl, kad kitaip trukdo kaimynams. Tai taip pat svarbu ir priešgaisrinės saugos požiūriu, nes jeigu bėgs visi iš karto, svetimos durys gali tapti neįveikiama kliūtimi ir kažkam kainuoti gyvybę…
Jeigu kalbėsime apie atskirai stovintį privatų namą, tai jo savininkai gali atidarinėti duris į kurią nori pusę. Tereikia prisiminti apie sniegą – stiprių snygių mūsuose vis dar pasitaiko, tačiau jeigu veranda didelė, sniegas – ne problema.
Vidinės durys mažose patalpose
Pagal taisykles durys iš vonios, tualeto, sandėliuko ar mažos virtuvės atsidaro į išorę. Pirmiausia sveiko proto sumetimais, nes mažoje patalpoje jos gali „suvalgyti“ vos ne trečdalį laisvos vietos!
Išimtis galima tais atvejais, kai šios durys rizikuoja užblokuoti kitas duris. Tačiau tokios situacijos geriausia apskritai vengti ir rimtai perplanuojant būtina pagalvoti apie geresnį durų išdėstymą!
Vis dėlto, bendra taisyklė tokia, kad į koridorių išeinančių patalpų durys turi atsidaryti į vidų. Paprasčiausiai dėl to, kad atlapojant duris neužgautumėte kažko kito. Atkreipkite dėmesį, kad, pavyzdžiui, viešbučiuose numerių durys praktiškai visada atsidaro į vidų, o ir vidinės durys į, pavyzdžiui, vonią – taip pat. Ir jokie priešgaisrinės saugos sumetimai joms nė motais – niekam nesinori teistis dėl kitiems viešbučio svečiams sulaužytos nosies.
Patys karščiausi ginčai paprastai kyla dėl vaikų kambario durų – jos turi būti atidaromos į vidų ar į išorę? Vieningo standarto nėra, teisūs ir vieno, ir kito varianto šalininkai. Taip, „jeigu ką“, į vidų atsidarančias duris lengviau išlaužti, tačiau jomis taip pat lengviau užgauti viduje esantį vaiką, jau nekalbant apie tai, kad jis gali atsitiktinai jas užversti žaislais ar kokiais nors kitais daiktais.
„Kairinės“ ar „dešininės“ durys
Štai čia pirmiausia turime išsiaiškinti sąvokas. Pasirodo, vienose šalyse „kairinės“ durys kitose gali būti suprantamos kaip „dešininės“, ir atvirkščiai!
Durys tarp kambarių: bendri patarimai
Jeigu durys, atidaromos vienu metu, susikerta, reikia daryti taip, kad vienos atsidarytų į vidų, o kitos – į išorę. „Susikertančios“ durys – grubi dizaino klaida.
Jeigu įėjimas į kambarį yra kampe, durys turi atsidaryti artimiausios sienos link – taip įeinantis iškart pamatys viską, kas yra kambaryje. Tai išties logiška – pasižiūrėkite į duris savo bute ar name!
Jeigu įėjimas yra kambario centre, tai durys turi atsidaryti į lango pusę, kad į durų angą ir koridorių (ar kitą kambarį) iškart kristų pro langą patenkanti šviesa.
