Dvi skirtingos rūšys
Valgomosios dumplūnės – šakoti vienmečiai augalai. Jos skiriasi augumu, vaisių dydžiu ir skoniu. Dažniausiai auginamos peruvinės dumplūnės (Physalis peruviana var. edulis) ir filadelfinės dumplūnės (Ph. ixocarpa) veislės.
Peruvinės dumplūnės – gausiai šakoti vidutinio aukščio (apie 50 cm) augalai. Žiedeliai smulkūs, gelsvi su mažomis rudomis dėmelėmis ant vainiklapių, skleidžiasi visų lapų pažastyse. Jie savidulkiai, ir vainikėliui nukritus taurėlapiai apgaubia besivystantį vaisių. Vienas augalas gali sunokinti iki 200 vyšnios dydžio vaisių. Gerai sunokę jie būna tamsiai geltoni arba oranžiniai, o gaubiamoji taurelė – sausa, sudžiūvusio šiaudo spalvos. Prinokę vaisiai byra ant žemės. Kadangi augalai nuolat auga ir žydi, pirmieji vaisiai renkami liepos viduryje, o paskui – du kartus per savaitę. Kadangi peruvinės dumplūnės mėgsta šilumą ir yra gana nedidelės, jas galima auginti polietileno šiltnamiuose, kurie dažnai vėdinami.
Filadelfinės dumplūnės kur kas stambesnės. Jos užauga 60–80 cm aukščio ir aukštesnės, gausiai šakojasi, turi stambesnius lapus ir žiedus. Ir vaisiai didesni, 3–5 cm skersmens, sunokę šviesiai geltoni, taurelės dažniausiai plyšta. Sunokę taip pat krenta, bet geriau suspėti nuskinti. Pagulėję ant drėgnos žemės netinka ilgiau laikyti. Ši rūšis ir jos veislės taip pat dera iki šalnų.
Visos dumplūnės dar ilgai augtų ir derėtų, jei leistų orų sąlygos. Kartais iš žemėje likusio vaisiaus pavasarį pridygsta daigų. Juos galima persodinti ir auginti. Tik vėliau nei namuose sudygusios dumplūnės vėliau ir sužydės, o tai reiškia – nespės užauginti tiek vaisių, kiek anksčiau pasodinti, namuose užauginti daigai.
Dumplūnės nemėgsta per didelės drėgmės. Nuo vaisių ir vandens apsunkusios šakos neišlaiko svorio, linksta ar net lūžta. Merkiant lietui, filadelfinių dumplūnių vaisiai gali trūkinėti, o peruvinių – pūti dar ant kero. Bet nei vėsus oras, nei lietus ir rūkas nesukelia lapų ir stiebų ligų, todėl jos laikomos ištvermingesnėmis už pomidorus.
Skirtingi skoniai
Dumplūnių vaisiai skiriasi ir skoniu. Maži, oranžiškai geltoni, patys skaniausi – peruvinių dumplūnių. Jie pakankamai saldūs, kad tiktų desertams. Laiku nuskinti ir sausai vaisiai laikomi išbūna labai ilgai – iki žiemos vidurio. Vėliau jie pradeda raukšlėtis, džiūti. Ir tokie yra valgomi, primena razinas.
Filadelfinių dumplūnių vaisiai, nors ir dideli, nėra tokie skanūs. Norint valgyti neperdirbtus, reikia labai gerai sunokinti ir nuplauti. Ką tik nuskintų vaisių paviršius būna lipnus, lyg suteptas aliejumi. Plauti juos reikia ne tik dėl švaros, bet ir šiam nemaloniam paviršiui pašalinti. Sudėti kambaryje laikosi gerokai trumpiau, vidutiniškai iki gruodžio mėnesio.
Kaip auginti dumplūnes?
Atsakymas labai paprastas – panašiai kaip pomidorus. Skirtumai labai nedideli. Tiek peruvinių, tiek filadelfinių dumplūnių sėklų ieškokite parduotuvėse. Sėti jas patartina truputį vėliau, kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje. Sudygti daigams reikia šilumos, o augdami jie stiebiasi labai greitai. Jei optimali dygimo temperatūra yra 25 ºC, tai sudygusias dumplūnes verta laikyti 18–20 ºC. Labai gerai, jei naktimis temperatūra nukrenta iki 15 ºC – tada jos neištįsta.
- Du tikruosius lapelius turinčius dumplūnių daigus pikuokite taip pat, kaip ir pomidorų. Patogu juos po vieną susodinti į nedidelius (iki 0,5 l talpos) vazonėlius.
- Sodinti dumplūnes galima savaite ar keliomis dienomis anksčiau nei pomidorų daigus – jos mažiau bijo vėsių naktų. Auginimo vieta parenkama šviesi, atvira. Dirvožemiui šie augalai nėra labai reiklūs, tinka bet kokia kompostu pagerinta daržo žemė. Laistymo režimas – kaip pomidorams (retai, bet gausiai: kartą per savaitę po kibirą vandens kiekvienam augalui). Jei lyja, laistyti beveik nereikia, nes drėgmės perteklius skatina lapų augimą, blogiau apdulkinami žiedai ir mažėja derlingumas.
- Nesodinkite dumplūnių tankiai. Augdamos jos šakojasi ir užima gan daug vietos. Geriau iš karto tarp sodinukų palikite 50–70 cm tarpus. Patogu juos sodinti lysvėje dviem eilėmis, išdėstant šachmatiškai.
- Vasarą priežiūra labai paprasta. Purenama žemė, neleidžiama želti piktžolėms. Pradėjusias šakotis dumplūnes reikia rišti prie kuoliukų, nes nuo vaisių svorio šakos linksta, gula ant žemės ir lietingu oru pradeda pūti vaisiai.
- Tręšti užtenka kartą per mėnesį pomidorams skirtų trąšų tirpalu.
- Rudenį dumplūnės būna gan tankios, susipynusiomis šakomis. Vėstant orams, žiedų mažėja ir vaisiai noksta lėčiau. Artėjant šalnoms, visus daugiau nei pusę veislei būdingo dydžio pasiekusius vaisius nuskinkite ir padėkite nokti kambaryje.
