1. Negalima skatinti vaikų kompleksų
Žydė mama niekada nepasakys: „Tu blogas“. Ji pasakys: „Kaip mano geras berniukas galėjo padaryti tokią kvailystę?“
Žydų motinos laikosi nuostatos, kad jos vaikas neturi ir negali turėti trūkumų. Galbūt jos pačios juos ir mato, tačiau be jų daugiau niekas apie tai nežino.
2. Protinga laisvė
Šiuolaikinis žydų auklėjimas apima du, atrodytų, tarpusavyje prieštaraujančius aspektus: vaiko laisvę ir griežtus reikalavimus. Tokį auklėjimo stilių lengviausia apibūdinti metafora: erdvus ir laisvas kambarys su tvirtomis sienomis.
Žydų šeimose vaikai kariasi tėvams ant galvų, o mamos lūpdažiu išpaišytas tėčio pasas nėra priežastis paniekinamai žiūrėti į savo atžalą. Žydų tėvams vaiko laisvė yra ne kažkoks specialus „auklėjimas“, o oras, kuriuo neįmanoma nekvėpuoti.
Griežtas auklėjimas prasideda tada, kai vaikas peržengia neleistinas ribas. Žydų šeimoje išpilti brangius mamos kvepalus ant kiemo katės yra normalu, o štai senelei suduoti per galvą – ne.
3. Giria vaiką už viską
Žydė mama visada giria savo vaiką. Ir taip daro nuo pat vaiko gimimo. Žydė mama žavisi pačiais menkiausiais savo atžalos pasiekimais, net jeigu tai bus naujas skiemuo ar pirma nemokšiška dėmė, bandant nupiešti pirmąjį piešinį. Apie tai būtinai sužinos visi draugai ir pažįstami, o svarbiausia, kad vaikas pamatytų, kaip jis visų akivaizdoje giriamas. Jeigu vaiko pasiekimai išties rimti, be ilgų aplodismentų ir pagyrų šeimoje niekada neapsieinama.
4. Didelė atsakomybė už savo elgesį
Žydai tiki, kad pats nereikšmingiausias paskubomis ištartas žodis ar vaiko akyse padarytas menkiausias tėvų poelgis gali turėti negrįžtamus padarinius, todėl žydų tėvai orientuoja vaikus savo pavyzdžiu ir labai atsakingu požiūriu į viską, kas sakoma ir daroma.
5. Meilė ir pagarba šeimoje – vaiko psichinės sveikatos pagrindas
Pagal žydų tradiciją bet kurios šeimos pagrindą sudaro vyras ir moteris – tėvas ir mama. Todėl vaikus būtina nuo mažų dienų mokyti, kad pirmame plane yra motinos dėmesys tėvui ir tėvo – motinai. Jeigu vaikas įsisavins, kad jo tėvai gyvena pirmiausia vienas dėl kito, įsitikins, kad jų tarpusavio santykiai grįsti pagarba, meile ir rūpinimusi, jis jausis saugus. Be to, toks tėvų elgesys yra puikus sektinas pavyzdys. Būtent tokius santykius jis stengsis užaugęs sukurti savoje šeimoje.
6. Mokosi būti tėvais
Tėvų auklėjimas prasideda dar prieš vaiko gimimą. Mergina tekėdama jau yra pasirengusi tapti motina, ji jau nemokoma „gyventi sau“, nes jos svarbiausia karjera – namai ir šeima. Jeigu iš pat pradžių motinystė ir tėvystė vertinami kaip našta, tai išauklėti gerą vaiką išties bus sunku. Kaip žinia, kur jėgas nukreipiame, iš ten jų ir gauname.
Siekdami išauklėti sėkmingus, savarankiškus ir tvirtai ant savo kojų stovinčius vaikus, žydų išminčiai sukūrė visą auklėjimo sistemą, su kuria Izraelyje specialiuose tėvams skirtuose kursuose gali susipažinti kiekvienas norintis. Tokie kursai rengiami prie sinagogų ir žydų mokyklose daugelyje pasaulio šalių.
Štai jums ir pirmas sėkmingo auklėjimo dėsnis – jis prasideda nuo saviugdos ir saviauklos, „žmonos ir mamos“ ir „vyro ir tėčio“ profesijų įgijimo.
7. Moko vaikus teisingai disponuoti laiku
Žydų vaikai nežino, kas yra tinginystė ir tuščias dykinėjimas: smuikas, anglų kalba, matematika – viskas vienu metu ir po daug. Nuo mažų dienų vaikai mokomi, kad būti nuolat užimtu yra normalu.
