Projekto rengėjai, tiriantys lietuviško lino ir norvegiškos vilnos audimo tradicijas, po beveik dvejų įtempto darbo metų kviečia visus į gyvą edukacinę parodą, kuri suteiks progą susitikti dviems kartoms – senajai ir jaunajai, sakoma pranešime spaudai.

Parodoje yra demonstruojamas intriguojantis lietuviško lino ir norvegiškos vilnos kelias nuo pluošto iki audinio, atskleidžiami skirtumai bei panašumai tarp abiejų kultūrų. Parodos organizatoriai tiki, kad šis magiškas procesas nepaliks abejingų.

Siūlo kelias: tekstilės gamybos tradicijos Lietuvoje ir Norvegijoje 19 amžiuje ir 20 amžiaus pradžioje. L.Ruškio nuotr.

Šiuolaikiniai žmonės vėl pradėjo vertinti rankų darbą ir vis dažniau svajoja tapti unikalaus produkto, kuris turi savo istoriją ir vertę, gamintojais. Kiekvienam jaunam žmogui, svajojančiam pratęsti savo protėvių darbą, mobiliame stende eksponuojama paroda ne tik leis įsitikinti, kad senųjų tradicijų pažinimas gali tapti perspektyvia profesija,– kiekvienas norintis galės pats sudalyvauti darbo procese.

Pamatyti, kuo skiriasi sėklinis ir pluoštinis linas, sužinoti, kaip jis buvo rišamas į pėdus, džiovinamas lauke ant karčių, vėliau šukuočio pagalba atskiriamos galvutės su sėklomis. Lankytojai sužinos, kaip išmirkytas linas buvo džiovinamas, pamatys, kaip mintuvo pagalba išbyrėdavo spaliai ir sužinos, kam skirtas brauktuvas ir šukuotuvė. Ne ką mažiau dėmesio turėtų sulaukti ir vilnos apdirbimo įrankiai.

Siūlo kelias: tekstilės gamybos tradicijos Lietuvoje ir Norvegijoje 19 amžiuje ir 20 amžiaus pradžioje. L.Ruškio nuotr.

Parodos lankytojai sužinoję apie lietuviškų ir norvegiškų avių ypatumus, pamatys tikras avikirpes žirkles, karšimo šukas ir kitus įmantrius įrankius. Išbandyti bus galima ir siūlų bei medžiagų apdirbimo įrankius, skirtus tiek linui, tiek vilnai – verpstuką, verpimo ratelį, siūlų vyniotuvą, lanktį, skietelį – daugelis šių žodžių šių dienų žmogui skamba, kaip egzotika, o štai mūsų protėviai be jų neįsivaizdavo savo buities. Jie sakydavo, kad audimas – tai procesas, kuris gydo sielą ir mintis, tad būtent tai ir bus demonstruojama parodos lankytojams.

Teisingai sakoma, jog vaizdas yra vertesnis už tūkstančius žodžių, todėl parodos organizatoriai tiki, kad prikels audimo istoriją, o ją parodę gyvai, senųjų amatų tradicijomis sudomins nuolat visur skubantį žmogų, pratusį prie didžiulio žinių srauto ir išmaniųjų prietaisų. Tai bus proga šiek tiek sustoti, atsigręžti į nepelnytai užmarštin nugrimzdusias žinias ir savo rankomis išbandyti senąsias technologijas.

Paroda Norvegijoje. A.Žilinskaitės nuotr.

Parodos rengėjai siekia atkreipti dėmesį į tai, kad audimas yra svarbi tiek lietuvių, tiek norvegų kultūrų dalis: Norvegijoje – vilna, Lietuvoje – linas. Projekto partnerių tikslas yra skleisti tradicines tekstilės amato žinias abejose šalyse, užmegzti ryšius su vietiniais profesionalais, mėgėjais ir naujokais amatininkais.

Projekto paroda yra skirta plačiajai visuomenei, ypač jaunajai kartai ne tik iš didžiųjų miestų, bet ir iš regioninių vietovių. Paroda pirmą kartą buvo pristatyta praeitą savaitę, sausio 24-26 d.,Norvegijoje, Sandanėje, Nordfjordo kultūros istorijos muziejuje
“NordfjordFolkemuseum“. Taip pat parodos metu buvo pristatyta knyga “Siūlo kelias: tekstilės gamybos tradicijos Lietuvoje ir Norvegijoje 19 amžiuje ir 20 amžiaus pradžioje”, parengta vienos iš projekto ir parodos rengėjos Marijos Kajotienės. Ši knyga supažindina šiuolaikinį žmogų su senoviniu tekstilės gamybos amatu, apimančiu ilgą linų ir vilnų apdirbimo kelią nuo augalo ar gyvūno iki lininio ar vilnonio audinio.

Po premjeros paroda toliau keliaus į Oslą ir bus pristatoma vasario 20-27 d. didžiausiame kultūros istorijos muziejuje Norvegijoje, “NorskFolkemuseum”. Ir galiausiai Lietuvoje išbandyti audimo tradicijas visi norintieji galės 2017 kovo mėnesį Vilniuje vykstančioje Kaziuko mugėje, kuri tradiciškai šurmuliuos Vilniuje pirmąjį kovo mėnesio savaitgalį.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją