„Keitėme viską. Norėjome daugiau šviesos, daugiau erdvės, neapsikrauti daiktais. Daugelį darbų darėme savo rankomis, daugumą baldų pasigaminome patys“, – pasakoja interjero dizaino ir architektūros studijoje „Šilta šiaurė“ dirbanti Marija.
Pora įsigijo tipinį dviejų kambarių butą 1969 metais statytame daugiabutyje Žirmūnų mikrorajone Vilniuje. Bute buvo du atskiri kambariai, virtuvė, vonios kambarys ir tualeto kambarys, balkonas bei koridorius.
„Jau daug metų butas buvo nerenovuotas. Vonioje pasilikusios plastikinės sovietmečio plytelės, klasikinė špižinė vonia, seni vamzdžiai. Tualetą ir vonios kambarį skyrė gelžbetoninė siena. Virtuvėje tos pačios, kaip ir kiekviename to laikmečio bute buvusios spintelės, šaldytuvas. Virš koridoriaus buvo įrengta daiktų laikymo spinta, kurioje radome įvairiausių rakandų: nuo batsiuviui naudojamų batų formų iki pianino kėdės. Miegamajame ant sienos kabėjo kilimas, kelios lakuotos drabužių laikymo spintos, lovos“, – pasakoja architektė.
– Kokius namus norėjote susikurti? Kokią turėjote viziją?
– Buvo visiškai aišku, kad butui reikalingas remontas. Vamzdynas buvo labai senas, ir kiekvieną kartą plaunant indus reikėdavo naudotis pompa. Elektros instaliacija taip pat kai kur buvo kritinės būklės, nepapako rozečių, buvo nepatogus apšvietimas, kai kur jo labai trūko. Norėjosi „naujo kvapo“, švaros pojūčio.
Kiekvienas žmogus atėjęs į erdvę ją skirtingai suvokia. Norėjosi susikurti įkvepiančią aplinką, kurios neblaškytų daiktai, ryškios spalvos, vietą, kurioje būtų gera gyventi ir kurti, pailsėti po dienos darbų. Iš karto supratome, jog norime aiškios ervės, panaikinti kiek galima daugiau tekstūrų ir atverti buto didžiausius privalumus. Siekiamybė buvo sukurti butą jaunam miesto žmogui, kuris aktyviai leidžia laisvalaikį, jam svarbu erdvės pojūtis, kad jo gyvenama edvė būtų unikali, lakoniška, nevaržanti jo idėjų.
– Ką pirmiausia keitėte, kokia buvo darbų eiga, ką norėjote akcentuoti, o ką – paslėpti?
– Norėjome, kad bendras buto stilius būtų urbanistinis. Koloritas – baltas su juodos spalvos intarpais, motyvais. Buvo svarbu išsaugoti šviesą ir erdviškumą. Visame bute sienas perdažėme balta spalva ir nušveitėme senas eglines lentas, kurias vėliau lakavome balinančiu matiniu laku. Rezultatu buvome labai patenkinti. Vienas gražiausių dalykų mums buvo lubos. Atidengėme betonines perdangas – jos mena seną namo praeitį. Tvarkytis buvo labai įdomu, valydami kiekvieną lopinėlį, nežinojome, ką rasime.
Keitėme beveik viską. Kadangi namas prieš keletą metų buvo renovuotas, nekeitėme langų. Pirmiausiai buvo griaunama sienutė tarp vonios ir tualeto kambario. Tai tikriausiai buvo didžiausias iššūkis, kadangi ant tos pačios sienos buvo prikabintas ir gyvatukas. Buvo šiek tiek problemų, nes reikėjo atjungti viso namo vandentiekį, ir sugalvoti laikiną sistemą vandeniui cirkuliuoti, kol bus baigtas remontas.
Vonios kambaryje ir virtuvėje buvo naujai pakeisti vamzdžiai, padaryta prieiga skalbimo mašinai (norėjome išvengti visų matomų vamzdžių). Karšto ir šalto vandens skaitikliai perkelti į koridorių (sienoje įmontavome mažas „nematomas“ dureles, kur galima surasti visus rodmenis). Kadangi vonia – labai mažytė, pasirinkome siauresnį dušo padą (80x80cm), tokių būdu vonios kambaryje įtalpinome skalbimo mašiną. Santechnikui apžiūrėjus seną gyvatuką paaiškėjo, jog jis visiškai geras, nesurūdijęs, tad nusprendėme pataupyti ir perdažę palikome šiek tiek seno buto atsiminimų.
Virtuvės kambario baldus (kaip ir visus buto medinius baldus) gamino ir projektavo Šarūnas, jie tapo dar jaukesni ir mielesni, „savų rankų“ darbo. Nusprendėme pasilikti vieną spintelių eilę, apačioje bus įtalpintas mažas šaldytuvėlis, orkaitė. Visi indai atrado vietą lentynose.
Visame bute buvo stengtasi išlaikyti aiškias, tiesias, lakoniškas formas, todėl ir lentynai buvo pasirinktas tinklelio motyvas. Stalas ir kėdės taip pat išlaikė sugalvotą stilistiką. Jei bute yra tik keli žmonės, kėdes galima laikyti po stalu, tuomet virtuvėje bus daugiau vietos. Tiesa, daug vargo sukėle elektros instaliacijos išvedžiojimas virtuvėje.
Kadangi visur yra gelžbetoninės blokinės sienos, kaimynų kantrybę bandėme net kelias dienas. Virtuvės „darbo“ zona buvo apšviesta LED juosta, o bendrą apšvietimą iškeitėm į zoninį – lempas paikome tik virš valgomojo stalo.
Koridoriuje išgriovėme visas spintas, atvėrėme kelią šviesai iš virtuvės. Vonios kambario „dėžutę“ nudažėme juodais dažais, ant kurių galima piešti kreida. Tokia idėja kilo tuomet, kai supratome, jog yra be galo smagu piešti ant sienų, tavęs nevaržo rėmai, gali vėl nutrinti ir vėl parašyti. Tai – kaip išsipildžiusi vaikystės svajonė.
Kitų kambarių nenorėjome apkrauti daiktais. Palikome tik tai, kas būtina. To, ko nebuvo galima paslėpti, išryškinome, pavyzdžiui, vamzdžius radiatoriams ir elektros instaliacijos „stoteles“ nudažėme juodai. Taip trūkumus pavėrtėme privalumais. Miegamajame daiktų sandėliavimas buvo numatytas po lova, taip pat pakabintos kelios kabyklos, numatyta atvira drabužių laikymo vieta. Darbo, arba bedrame kambaryje pakabinome sūpynes, supratome, kad turėti tuščią kambarį yra labai gerai.
– Kiek laiko užtruko darbai ir kiek viskas kainavo?
– Darbai užtruko apie 4 mėnesius, kadangi viską darėme savo rankomis, tuo pačiu mokėmės ir ekspementavome. Remontas labai padėjo suvokti, su kokiomis problemomis, galvos skausmais susiduria klientai, supratome, kiek viskas kainuoja ir ką iš tiesų reiškia statybos. Buto remontas su buitine technika mums kainavo apie 3,500 eurų. Žinoma, reikia atminti, jog beveik visą samdomą darbą atlikome savo rankomis, dauguma baldų taip pat buvo gaminti pačių.
