Vitražas tapo neatsiejama interjero dalimi viduramžiais, įkūnydamas ne vien konstrukcinius privalumus, bet ir nuostabų grožį. Prancūzų kalboje žodis „vitražas“ reiškia „lango stiklą“.

Galimybės neribotos

Šiuolaikiniai vitražai gaminami iš vadinamojo amerikietiškojo stiklo. Būtent JAV XIX a. pabaigoje Louisas Comfortas Tiffany ir Johnas La Farge sukūrė daugiasluoksnį stiklą, leidžiantį pasiekti spalvinę įvairovę.

Taip JAV gimė vitražinio stiklo industrija. Nuo to laiko ji nuolat plėtojama, menininkų fantazija praturtinama vis naujomis faktūromis.

Šiandien vitražai naudojami orientuojantis daugiau į dirbtinį nei natūralų apšvietimą. Anksčiau pati populiariausia vitražo forma buvo vit­ražinis langas, o šiandien jis gali būti naudojamas ir pakabinamose lubose bei patalpų vidaus pertvarose.

Vitražo galimybės praktiškai neribotos. Šiandien itin populiari technologija, kai stiklas susmulkinamas į pudrą, vėliau suklijuojamas specialiais klijais ir tokiu mišinių išpiešiamas vitražinis stiklas. Labai patrauklios skulptūros ir kompozicijos iš metalo, kuriose panaudoti spalvoto stiklo fragmentai.

Patvarus ir plačiai naudojamas

Siekiant vitražo kainos „demokratiškumo“, gimė nauja kryptis – luitinis vitražas. XX a. viduryje sukurta luitinio vitražo technologija palyginti greitai išsikovojo populiarumą dėl meninių ir konstrukcinių ypatybių.

Esminis šio vitražo skirtumas nuo klasikinio yra tas, kad konstrukcijos pagrindą sudaro stiklo lakštas, o vitražo elementai dedami ant viršaus, iš abiejų pusių. Taip gaminys tampa gerokai patvaresnis, be to, jis gali būti plačiau naudojamas dideliems įstiklintiems paviršiams, angoms ar luboms. Luitiniuose vitražuose nenaudojamas švinas, todėl siūlės nedalija stikliukų, kaip klasikiniuose vitražuose, o sukuria linijinį piešinį. Kitas svarbus faktas: tokiam vitražui formuoti sugaištama gerokai mažiau laiko nei kuriant klasikinius vitražus, susidedančius iš šimtų figūrinių stikliukų.

Luitinių vitražų kaina tris keturis kartus žemesnė nei tradicinių, todėl juos dažnai galima pamatyti interjerų ir fasadų apdailoje kaip meninius akcentus – soduose, skveruose ar miestų parkuose.

Ypatingas gamybos būdas

Pastaruoju metu itin paplito vitražai šlifuotomis briaunomis. Jų gamybos būdas labai panašus į klasikinių vit­ražų, skirtumas tik tas, kad panaudotų elementų briaunos nušlifuojamos. Šis „triukas“ leidžia sukurti papildomą šviesos žaismą. Itin išraiškingi vitražai gaminami taikant suklijavimo arba net sulydimo gamybos būdą, kai aukštoje temperatūroje sujungiami skirtingų spalvų stiklo elementai.

Jie supjaustomi į atskiras dalis, kurios paklojamos ant stiklinio padėklo. Visa tai keliauja į krosnį. Iš jos ištraukiamas kone monolitinis gaminys, kuriame visi ruošiniai būna susilydę su padėk­lu. Pabaigtas gaminys yra neįprasto banguoto paviršiaus.

Originaliausi – kombinuoti vitražai

Itin originalūs vitražo variantai – veidrodiniai ir naudojant smėliasrovę pagaminti vitražai. Ja purškiamas smėlis neapsaugotą vitražo paviršių paverčia matiniu. Norint palengvinti darbus, taikomas ir lazerinis ar vandeninis stiklo pjaustymas, reguliuojamas kompiuteriu.

Originaliausi ir populiariausi vit­ražai – kombinuoti. Jie išgaunami derinant įvairiausias technologijas: graviravimo, apdirbimo smėliasrove ir dažymo keraminiais dažais. Tokių šiuolaikinių vitražų galima pamatyti užmiesčio kotedžų interjeruose, pramogų bei prekybos centruose.

Parengta pagal spec.lt