Sraigės lėtos, bet dirbti prie jų tenka sparčiai
Pasak asociacijos vadovo, pradžia buvo elementari – viešint Prancūzijoje, žinoma, teko paragauti sraigių.
„Turiu pripažinti – buvo skanu, tačiau, kai sraigių patiekalą pabandėme pasigaminti namuose patys, buvo dar skaniau. Pasirodo, pačios skaniausios sraigės būna tada, kai jos gaminamos šviežios, o restoranuose patiekalai ruošiami iš šaldytų, tad dalis skonio savybių prarandama, – pasakojimą pradėjo T. Jacinkevičius. – Iš pradžių, kaip ir daugelis, auginome vynuogines, nes maždaug 2004–2006 metais mūsų šalyje buvo kilęs šioks toks didesnis susidomėjimas sraigininkyste. Deja, ne mano vieno patirtis tokia, jog nieko rimto iš to bandymo neišėjo”, – tęsė T. Jacinkevičius.
Pasak jo, po dar vienos kelionės į Prancūziją, kai jau tikslingai dairėsi ir ieškojo informacijos „iš pirmų rankų“, nusprendė auginti tas pačias sraiges, kaip ir prancūzai, būtent mūsuose vadinamąsias afrikines (Helix aspersa maxima). Iš karto paaiškėjo, jog nėra tokios technologijos, kuri tiktų mūsų sąlygomis.
Auginti šias sraiges taip, kaip augina lenkai ar prancūzai, Lietuvoje nepavyks, nes kitoks klimatas.
„Pradžia buvo tikrai sunki, kol mūsų penkių ar septynių entuziastų grupei eksperimentuojant pavyko šio to pasiekti. Todėl ankstesniais metais vyravusiai nuomonei, jog sraigių, turiu galvoje populiarintas vynuogines, auginimas yra „tinginio verslas“, galiu kategoriškai paprieštarauti, nes tai rimtas, atidumo reikalaujantis darbas. Nors sraigės gana lėtos, tačiau žmogus apie jas suktis turi labai mikliai, – linksmai apie jų auginimą pasakojo T. Jacinkevičius. – Taigi, kai apie 2009-uosius jau paaiškėjo, jog rezultatai yra, buvo priimtas sprendimas kurti naują Sraigių augintojų asociaciją, kuri gyvuoja nuo 2010-ųjų sausio 33 d. Šiandien narių skaičiuojame jau apie 100 ir susidomėjimas nemąžta, tad mūsų gretos nuolat gausėja.
Nepainiokime su vynuoginėmis
„Mano „sraigių ūkis“ prasidėjo nuo 100 sraigių, augintų dėžutėje vonioje. Svarbiausia buvo suvokti, ko joms reikia, kas geriausia. Helix aspersa maxima užauga per septynis aštuonis mėnesius, kitaip nei vynuoginės, kurioms reikia trejų metų. Taigi Helix aspersa maxima „derlius“ gaunamas per vieną sezoną. Šio pradžią reikia pradėti skaičiuoti maždaug sausio mėnesį“, – asmeninę patirtį dėsto T. Jacinkevičius.
Pasak asociacijos vadovo, Helix aspersa maxima – tai viena iš daugelio sraigių rūšių, kuri šiuo metu tampa vis populiaresnė ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Didelė dalis asociacijos narių jau augina būtent šias sraiges. Metų pradžioje įsigijus 2–3 tūkst. (40–60 kg) motininių sraigių, iki rudens jų galima užauginti apie 1–2 tonas.
Nuo ko pradėti, jeigu kilo noras auginti Helix aspersa maxima sraiges, T. Jacinkevičius sutiko papasakoti, tačiau pabrėžė, kad iš pirmo žvilgsnio lyg ir nesudėtingoje technologijoje esti daugybė ypatumų, todėl geriausia visgi kreiptis į asociaciją, o labiausiai vertėtų atvykti į rengiamus seminarus. Pastarųjų vyksta tikrai nemažai.
Auginimo pamoka
„Gal kam nors gali atrodyti, kad seminarai yra šioks toks pasipinigavimo šaltinis, bet tvirtai galiu pasakyti apie save – ką žinojau apie sraigių auginimą pernai, to šįmet, pasirodo, jau per maža. O „Rasų“ skaitytojams trumpai išdėstysiu apie jų auginimą ir ko jam reikia.
Pirmiausia reikia tinkamų patalpų. Sraigėms auginti tiktų rūsys, ūkinis pastatas ar šiaip kokia 30–50 kv. m patalpa su gera šilumos izoliacija, kurioje sausio–gegužės mėn. galėtume pigiai nuolat palaikyti 20–25 laipsnių šilumą. Grindis geriausia iškloti plytelėmis, būtinas nuolydis vandeniui nubėgti, nes sraiges reikės kasdien plauti.
Taip pat reikalinga kanalizacija, ventiliacija, vandentiekis. Oro drėgnumas turėtų būti 70–80 proc. Apie reikalingą įrangą ir priemones visiems besidomintiesiems papasakosiu ir parodysiu per mokymus. Ji labai paprasta ir visai nesudėtinga ją pasidaryti.
Taigi šioje patalpoje sraigės dės kiaušinius ir nuo sausio iki gegužės auginsime mažylius. Tuo metu sraiges reikia šerti, tam naudojame pagal tam tikras receptūras paruoštus įvairių miltų mišinius. Darbo laikas kasdien užima po 1–5 valandas. Sausį užtruksime valandą, o kuo arčiau pavasaris, tuo ilgiau teks padirbėti.
Gegužės mėnesį sraigiukus reikia išleisti į inspektus, o vasarą – į atvirus voljerus, kad gautų ir žaliojo pašaro, bet šerti miltais taip pat nesiliausime. Papildomus pašarus reikėtų rinktis kuo kokybiškesnius, o jų pasiūla šalyje jau nemaža. Skaičiuojama, kad vienam kilogramui sraigių užauginti reikia kilogramo pašaro per sezoną.
Inspektuose ir aptvaruose turi būti įrengta laistymo sistema. Pradedantysis su 2–3 tūkst. sraigių motinine banda aptvarui turėtų skirti apie 2–3 arus žemės. Darbo laikas vasarą kas vakarą užims iki pusvalandžio. Kai sraigės iškeliamos į vasaros ganyklas, gali atsirasti rimtų jų „skonio vertintojų“: strazdų, šarkų, varnų. Tada voljerus reikėtų dengti tinklu“, – patarimų negailėjo Tomas.
Saldžių sapnų!
Pasak T. Jacinkevičiaus, rugsėjį užaugusias sraiges reikia surinkti ir užmigdyti. Tai reikalauja gana daug darbo, todėl gali prireikti ir talkos.
„Sumigdymui būtina pasidaryti džiovyklas, tai visai paprasta, bet yra daug smulkių niuansų, todėl viską išdėstau ir parodau per mokymus. Parduodamas sumigusias sraiges reikia supakuoti į maišus ir sudėti į dėžutes. Tokiu pat būdu paruošiama ir motininė banda kitiems metams, tad vėl ciklas kartojasi: sausį pabudintos sraigės pradeda dėti kiaušinius.
Motininę bandą bus galima įsigyti rudenį. Tikslios kainos bus žinomos rugsėjo–spalio mėn. Trys tūkstančiai motininių sraigių, manau, gali kainuoti apie 3 tūkst. Lt, iš jų padėtų kiaušinių rudeniop užauga 1–2 tonos sraigių“, – sakė asociacijos vadovas.
Pasak jo, šį rudenį planuojama Helix aspersa maxima supirkimo kaina Lietuvoje bus panaši kaip ir pernai, apie 8–10 Lt/kg.
„Bendradarbiaujame su keliais užsienio šalių supirkėjais. Užauginti moliuskai dažniausiai keliauja į keturias šalis – Prancūziją, Italiją, Ispaniją ir Kroatiją, – vardijo T. Jacinkevičius. – Žinoma, pavieniai augintojai produkciją gali realizuoti ir savarankiškai, tačiau siūlant didesnį kiekį gerokai lengviau rasti pirkėją ir kitokia tiek transportavimo, tiek pačių sraigių kaina.“
„Asociacija rengia ir rengs seminarus–mokymus, kuriuose Helix aspersa maxima augintojai pasakos apie auginimo technologiją ir dalysis asmenine patirtimi.
Asociacijos nariams seminarai ir konsultacijos – nemokami. Noriu paminėti, kad sraigių auginimo technologijos kaina Europoje siekia 1–2 tūkst. EUR ir daugiau, o mano giliu įsitikinimu, technologijos kaina turi būti kuo mažesnė, kad kuo daugiau žmonių galėtų jas auginti, juolab kad šiemet sraigių motininėms bandoms tikrai užteks visiems norintiesiems pradėti auginti Helix aspersa maxima“, – sakė T. Jacinkevičius. – Dažnai sulaukiu klausimų, kaip ruošti sraiges maistui, tačiau galiu atsakyti, jog mes specializuojamės jas auginti. Informacijos apie sraigių patiekalų gamybos būdus yra daug ir visiems pasiryžusiems jų paragauti ji prieinama.
Į teiginį, kad moliuskai dažnai būna žmogui pavojingų ligų ar parazitų nešiotojai-tarpininkai, atsakyčiau tokiu argumentu: absoliučiai viskas, kas naudojama žmonių maistui, privalo būti paruošta laikantis būtinų technologinių reikalavimų bei maksimalios švaros, tuomet nereikės baimintis galimo užkrato.“
