- Kokie kenkėjai puola sodo ir daržo augalus šiuo metu?
Šio pavasario orai gana vėsoki ir drėgni, labiau primena rudenį nei pavasarį. Tačiau amarų galima pamatyti daug kur: ir sode, ir gėlyne, ir ant laukinių augalų. Daugiausia tai pupiniai amarai. Grambuolių lervos jau pasiekė viršutinius dirvos sluoksnius ir ima kenkti braškėms. Nuo jų neatsilieka spragšių lervos. Šiltnamio augalams žalos jau pridarė daiginių muselių lervos. Paprastai jos kenkdavo lauko daržovių daigams, ypač pupelių, bet kadangi orai šalti, tad sulindo į šiltnamius. Ten, kur pernai buvo gausu baltasparnių, peržiemoję jie jau apniko pomidorus, agurkus.
Sodo augalams taip pat kenkia blakės, erkės, lapsukiai, tripsai. Nuo visų šių kenkėjų pumpurai deformuojasi, neišsiskleidžia, lapai sukasi, gelsta, juosta. Apgraužtuose, susuktuose lapuose apsigyvena vikšreliai – tai lapsukių lervos.
- Kuo pavojinga skruzdėlių ir amarų „draugystė“?
Skruzdėlės labai mėgsta saldžias amarų išskyras, todėl amarų kolonijas tiesiog globoja ir saugo nuo jas ėdančių vabzdžių (boružių, auksaakių, augalinių blakių ir kt.). Amarai, globojami skruzdžių, būna labai vislūs ir gyvybingi. Todėl turime pasirūpinti, kad soduose nebūtų daug skruzdžių. Tačiau skruzdės taip pat ir naudingos, nes sunaudoja maistui daug sodo kenkėjų, jų vikšrų ir lervų.
Norint stabdyti amarų plitimą, reikia nuo pat ankstyvo pavasario aplink laukus šienauti piktžoles, naikinti nereikalingus krūmus. Šalinkite augalų lapus, ūglius, šakeles, apniktas amarų. Skruzdės nepateks ant vaismedžių, jei kamienus aprišite lipniomis juostomis arba ištepsite klijais, skirtais peliniams graužikams naikinti. Aplink medelius galite pabarstyti medžio pelenų arba nupurkšti pesticidinių augalų ištrauka.
Kai amarai labai išplinta, galima panaudoti chemines apsaugos priemones.
Prieš sodindami augalus, skruzdėlių apgyventą dirvožemį palaistykite verdančiu vandeniu. Skruzdėlėms taip pat nepatinka anyžių, pomidorų, petražolių, gvazdikėlių kvapai. Užtenka padėti šių augalų lapų ar šakelių, ir jos ims ieškotis kitos teritorijos. Skruzdėlių invaziją laikinai sustabdysite ant skruzdėlyno pabarstę smulkiai kapotų česnakų – šio kvapo jos itin nemėgsta. Ant skruzdėlių suneštų kauburėlių užberkite pelenų, perpus sumaišytų su medžių žievės pjuvenomis. Tinka ir suodžiai su kalkėmis, taip pat kavos tirščiai.
- Kaip kovoti su šliužais ir sraigėmis?
Prieš šliužų ėdrumą ir žalingumą augalams nublanksta net kolorado vabalai. Šie maitinasi tik bulvinių šeimos augalais, o moliuskai beveik viskuo: graužia pupeles, salotas, špinatus, bulvių gumbus, morkas, burokėlius, sunaikina braškyno derlių, o kai įsimeta į kopūstų ar salotų lysvę, iš sultingų lapų lieka tik gyslos.
Kenkėjų ant pažeistų augalų randama naktimis ir apsiniaukusiomis, lietingomis dienomis. Vietas, kur būta šliužų, galima pažinti iš sustingusių, sidabriškai saulėje žvilgančių gleivių juostų.
Įdomu tai, kad šliužai maistą užuodžia iš tolo. Salotos jiems tikras
gardumynas. Šliužai aktyvūs naktimis, o dieną tūno nuošaliose drėgnose vietose. Sausu oru jų gyvenimas apmiršta.
Jeigu daržas nedidelis, šiuos kenkėjus galima tiesiog surinkti ir sunaikinti, atiduoti sulesti vištoms. Šliužus surinkti galima specialiais indeliais – įpilkite alaus, jo kvapas juos labai vilioja.
Vakarop ant dirvožemio ir takų rekomenduojama pabarstyti gesintų kalkių, smulkinto superfosfato, geležies sulfato, vario sulfato, amonio salietros arba rupios druskos ir pelenų mišinio.
Vengdami kūnelį dirginančių medžiagų, moliuskai pasitraukia ieškoti geresnio prieglobsčio. Kopūstus nuo ėdrūnių galima apsaugoti purškiant 10 proc. kalio druskos tirpalu. Norint sutrukdyti moliuskams patekti į braškių lysves, klojamos pušų ir eglių spyglių užtvaros, paberiama pjuvenų ir smėlio. Natūralūs šliužų priešai – ežiai, varlės, rupūžės.
Naikinti šliužus reikia, bet saikingai, nes jie – daržo sanitarai, suėda pūvančius augalus, apvalo dirvas.
- Kurkliai – didelė sodininkų bėda. Ką jiems patartumėte?
Paprastieji kurkliai dažnai į daržus patenka su mėšlu ir gyvena drėgnose dirvose. Savo stipriais dantimis ir priekinėmis letenėlėmis rausia urvus ir žaloja požemines augalų dalis. Pastebimi nuo apvytusio augalo įvairiomis kryptimis einantys piršto storio urveliai. Šie vabzdžiai gyvena žemėje, bet gerai skraido, bėgioja ir plaukia. Į žemės paviršių išlenda retai, dažniausiai naktį. Jeigu kurklių nedaug, jie naudingi, nes rausdamiesi išpurena žemę.
Kurklius išnaikinti sunku. Cheminiai preparatai vabzdžiams naikinti tik kuriam laikui juos atbaido, vėliau vabalai vėl grįžta į tas pačias vietas. Pavasarį su jais kovoti reikia itin smarkiai. Birželio pradžioje būtina tris kartus supurenti dirvą tarpueiliuose – taip naikinsite kenkėjų lizdus. Kitas būdas: rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo pradžioje darže iškasti apie 50 cm gylio duobę ir ją prikrauti mėšlo, ypač tinka arklių.
Kurkliai žiemoti ieško šiltesnės vietos, tad ir įsirausia į mėšlo krūvą. Orams atšalus, duobę atkaskite ir visą turinį paskleiskite plonu sluoksniu, kad kurkliai sušaltų.
Kurkliai nemėgsta chrizantemų, žalių alksnių šakelių, česnakų, serenčių kvapo. Į dirvožemį užkaskite silkinių žuvų (kilkių, sardinių, strimelių), sugrūstų kiaušinių lukštų, sumaišytų su saulėgrąžų aliejumi. Didžiausi natūralūs kurklių priešai – kurmiai, bet ir jie nėra pageidaujami darže.
- Kas apgriaužia rūgštynių lapus?
Tikriausiai rabarbariniai lapinukai. Jie graužia taip pat ir rabarbarus, špinatus. Šie kenkėjai darže paprastai aktyviai darbuojasi gegužės–birželio mėnesiais. Suaugę vabalai pažeidžia minėtų daržovių lapus ir žiedynus, išgraužia juose nedideles skyles. Lervos apgraužia rabarbarų ir rūgštynių šaknis. Vabalai 4–5 mm ilgio, pilkšvai gelsvi, panašūs į dirvos grumstelius, nes, pajutę pavojų, pritraukia kojas ir krinta ant žemės tarytum negyvi. Kiaušinius patelės deda dirvos paviršiuje.
Išsiritusios lervos vystosi dirvoje, paskui ten pat virsta lėliukėmis. Antroje vasaros pusėje pasirodo jauni vabalai, kurie rudenį išsislapsto po augalų liekanomis ir dirvos viršutiniame sluoksnyje, ten ir žiemoja.
Rudenį reikia pašalinti augalų liekanas, o vasarą vegetacijos metu naikinti piktžoles. Masiškai išplitus rabarbariniams lapinukams, rabarbarus persodinkite į naują vietą. Purkškite augalus tik biologiniais preparatais.
Panašūs kenkėjai apsigyvena ir ant smidrų, ypač mėgsta jų uogytes. Tai smidriniai lapgraužiai, kurie nuėda augalų lapus bei stiebus, o lervos graužia uogas ir lapus. Ant smidrų vabalai pasirodo vasaros pradžioje ir gyvena iki rudens.
Šiems kenkėjams išplitus masiškai, smidrus tenka persodinti į kitą vietą. Žiemoja suaugę vabalai po nukritusiais lapais, kitomis augalų liekanomis, taip pat viršutiniame dirvos sluoksnyje, todėl svarbu rudenį šalinti iš lauko augalų liekanas, nukritusius lapus.
Besimaitinančius suaugusius vabalus ir jų lervas reikėtų naikinti mechaniškai arba reguliariai smidrus purkšti cheminėmis apsaugos priemonėmis.
- Kokie kenkėjai pasirodys sode ir darže vasaros viduryje?
Kenkėjų paplitimas ir žalingumas labai priklauso nuo meteorologinių sąlygų. Jei bus pakankamai šilta, orai mažai lietingi – pranašaujama gausesnė kenkėjų invazija į pasėlius. Vieni mėgaujasi žaliąja mase, kiti graužia požemines augalų dalis. Paprastai erkės, tripsai, baltasparniai karaliauja šiltnamiuose visą sezoną be konkurencijos. Erkės ir tripsai šiltą, sausą vasarą labai gausiai veisiasi ir plinta lauko daržovėse, sodo augaluose.
Kopūstams, kaip visada, kenkia vikšrai – kopūstinių, ropinių baltukų, kandžių, pelėdgalvių. Bulvienojais minta kolorado vabalai ir jų lervos. Vaisėdžiai taip pat rinksis savo augalus: obuolius, slyvas, žirnius ir t. t. Vasaros antroje pusėje pasirodys antra karta žalingų daržo musių – svogūninių, morkinių, kurių lervos graužiasi į svogūnų ropeles, šakniavaisius.
- Kaip apsaugoti daržą ir sodą natūraliomis priemonėmis?
Savo nedidelį daržą nuo žaladarių galima apsaugoti ir nenaudojant chemikalų. Jeigu kenkėjų nedaug, padės insekticidinių augalų: kiaulpienių, pomidorų, bulvių, didžiųjų ugniažolių, paprastųjų kraujažolių, nuoviras. Šie augalai renkami prieš žydėjimą ar žydintys. Tuomet jų insekticidinės savybės yra stipriausios. Preparatams tinka švieži arba džiovinti augalai.
Kuo greičiau sudžiovinami, tuo daugiau juose išlieka veikliųjų medžiagų. Džiovintus augalus galima laikyti popieriniuose arba medžiaginiuose maišeliuose, pridėjus etiketę su augalo pavadinimu bei surinkimo data, ir naudoti vienus metus. Jei preparatai ruošiami iš džiovintų, o ne iš šviežių augalų, pakanka perpus mažesnio jų kiekio. Pirmiausia augalai susmulkinami. Paruoštus preparatus reikėtų sunaudoti tą pačią dieną.
- Kokios apsaugos priemonės naudojamos ekologiškai užaugintoms daržovėms?
Tai augalinių ir natūralių žaliavų pagrindu sukurti botaniniai ekstraktai: „Oleorgan“, „Konflic“, „Zicara“, „Zytron“, „Mimoten Flama“, „Funres“, „Canelys“, „Fitomare Bio“. Jie veikia kaip antioksidantai, stiprina augalų imunitetą, didina atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams, ligoms ir kenkėjams. Jų gamybai naudojami jūros dumbliai, nimbamedžių, mimozų, karčiųjų musmedžių, citrusinių augalų, cinamono ekstraktai, kuriuose gausu eterinių aliejų, riebalų, biologiškai aktyvių medžiagų, mineralų, taninų, lipidų, fitosterolių, glikozidų ir kitų junginių.
Apdorotų augalų natūralus kvapas ir skonis pakinta – jų nenori graužti kenkėjai, paprasčiausiai juos aplenkia. Jūros dumbliuose gausu vitaminų, mineralų, mikroelementų, aminorūgščių, vitaminų A1, B1, B2, B6, B12, C, E, K, pantoteno rūgšties, folio rūgšties ir niacino. Jūros dumbliai taip pat pasižymi fitohormonų ir antioksidantų, pavyzdžiui beta karoteno, ir daugiau kaip 60 mikroelementų gausa.
Produktai pagaminti iš jūros dumblių, su mikroelementais, baltymais, augimo stimuliatoriais, oligosacharidais, karbohidratais ir kitomis medžiagomis, tinka tręšti dirvoms, papildo jas organinių medžiagų ir gerina augalų vystymąsi, augimą, naujų ūglių formavimąsi, skatina augalų žydėjimą, gerina brendimą ir brandinimą, didina derlingumą. Šie produktai sertifikuoti Europos Sąjungos bei Lietuvos įstaigų ir leidžiami naudoti ekologiniuose ūkiuose.
