Įprastai nėštumas trunka 40 savaičių. Anksčiau gimę vaikai laikomi neišnešiotais. Be minėtų regėjimo sutrikimų maždaug penktadalis naujagimių serga reptilija – įgimti pokyčiai akių tinklainėje. Tiesa, jau 33 savaičių naujagimiai skiria skirtingų formų objektus, pvz., cilindrą ir prizmę.
Tokį faktą užfiksavo Grenoblio ir Paryžiaus Dekarto universitetų mokslininkai. Anksčiau gimusiųjų jutiminiai organai ir sensorinė sistema yra kur kas prasčiau išsivysčiusi, nei gimusiųjų laiku. Tiesa, pastarųjų sensorinė sistema gimstant irgi nebūna visiškai susiformavusi.
Nuo pirmų akimirkų šiame pasaulyje naujagimį užgriūna daugybė naujovių – jį prausia, guldo motinai ant pilvo, glosto ir t. t. Mažylis iš karto įgyja kontakto su įvairiausiais objektais patirties. Palietus vaiko ranką, jis iš karto sugniaužai pirštus. Tai ne šiaip refleksas – nuo pat pradžių mažylis turi gebėjimą pažinti pasaulį per lytėjimo pojūčius.
Mokslininkai atliko eksperimentą – tyrė 24 neišnešiotus kūdikius, praėjus dviem savaitėms po gimimo. Visi jie išvydo pasaulį 33-ią ar 34-ią nėštumo savaitę. Jie svėrė tiek, kiek sveria septynių mėnesių vaisius – apie pusantro kilogramo.
Žmogus netenka susidomėjimo tuo, ką nuolat mato šalia, didesnį susidomėjimą kelia nauji objektai. Pirma fazė – pripratimas, antra – reakcija į nauja.
Pirmojo etapo metu pusei mažylių įdavė prizmę, kitai pusei – cilindrą. Kai tik vaikai paleisdavo objektą iš rankų, tyrėjai jį vėl paduodavo ir fiksuodavo, kiek laiko naujagimiai laiko daiktą. Mažyliai vis greičiau atleisdavo pirštus. Tai reiškė, kad jie priprato prie figūrų ir vis mažiau jomis domėjosi.
Per antrą etapą mokslininkai išdalino pirmos grupės kūdikiams, jau laikiusiems prizmę, cilindrus. Naujas objektas sukėlė vaikams susidomėjimą, pirmą kartą jie laikė jį ilgiau, negu prizmę, prie kurios jau buvo pripratę. Taigi pirmą tyrimo etapą kūdikiai atgniauždavo pirštus ne iš nuovargio, o todėl, kad prarasdavo susidomėjimą.
Eksperimentas parodė, kad neišnešioti vaikai atskiria daiktus liesdami, – tai vadinama taktiline diskriminacija, – ir teikia pirmenybę naujiems objektams. Kitaip tariant, naujagimiai priima informaciją apie daikto formą, ją išsaugo ir lygina patirtus pojūčius su nauja taktiline patirtimi.
Įdomu, kad aprašyta metodika taikoma ir laiku gimusių vaikų suvokimo gebėjimui įvertinti. Neišnešiotų vaikų tyrimo rezultatai buvo nė kiek ne prastesni. Mokslininkų išvados padės geriau suprasti neišnešiotų vaikų galimybes, o neonatologai galės pasiūlyti jų tėvams geriausią jų vystymosi programą.
