Taip gimdyti tampa netgi madinga. Kai kurios būsimos mamos įsitikinusios, kad cezario pjūvis – panacėja nuo visų bėdų. Be to, juk ir Holivudo žvaigždės taip gimdo...
Slypintys pavojai
Pastaraisiais metais vis daugiau moterų mano turinčios pasirinkimo laisvę, kaip gimdyti. Saugiausiu būdu jos laiko cezario pjūvį. Lietuvoje kas penktas vaikas gimsta atlikus tokią operaciją.
Didelė dalis cezario pjūvių daroma dėl įvairių vaisiaus ir nėščiosios patologijų, bet nemažai ir dėl to, kad moterys baiminasi skausmo, yra klaidingai įsitikinusios, jog operacija saugesnė. Medikai teigia: cezario pjūvis – alternatyva natūraliam gimdymui, kai kūdikio atėjimas į šį pasaulį natūraliu būdu yra neįmanomas.
„Cezario operacija pavojingesnė už natūralų gimdymą, – tvirtina Klaipėdos universitetinės ligoninės Gimdymo skyriaus vedėjas akušeris ginekologas Leonas Janušas. – Gimdyvių mirtingumas yra labai mažas, bet po cezario operacijų dėl tromboembolijos (užsikemša kraujagyslės), infekcinių komplikacijų jis tris keturis kartus didesnis nei gimdant natūraliai.
Be to, per operaciją moteris netenka daugiau kraujo, pooperaciniu laikotarpiu turi vartoti daugiau vaistų, ilgiau guli ligoninėje. Po natūralaus gimdymo moterį į namus išleidžiame antrą parą, būna, kad ir pirmą, o po cezario pjūvio ji mažiausiai tris paras turi praleisti ligoninėje.“
Be to, cezario operacija padidina kitų nėštumų komplikacijų riziką, gali plyšti gimda.
„Jei pirmas nėštumas baigėsi cezario pjūviu, tai dažniausiai ir antras vaikas į pasaulį ateis tokiu pat būdu, – sako gydytojas. – Jei pirmą kartą moteris gimdė pati, antrą kartą buvo daroma operacija, tai ji turi daugiau šansų trečią vaiką pagimdyti natūraliai.“
Baiminasi skausmo
Cezario pjūvio, kai nėra būtinybės, pageidauja ir gimdžiusios, ir dar negimdžiusios moterys.
„Vienos turi blogų atsiminimų apie buvusį sunkų gimdymą, kitos tvirtina bijančios skausmo, nors visada galima nuskausminti. Skausmas neturėtų būti motyvas rinktis operaciją“, – pataria L. Janušas.
Pasaulio sveikatos organizacijos nuostata: atlikti cezario pjūvį vien tik motinos pageidavimu yra neetiška.
Pastaruoju metu medikai svarsto, jog reikėtų apmokestinti cezario pjūvį, kai gimdyvė kategoriškai jo reikalauja, nors medicininių indikacijų nėra. Dabar šią operaciją bet kokiu atveju – ar ji yra būtina, ar tik moters noru atlikta, apmoka ligonių kasos. Operacija, pooperacinis gydymas kainuoja beveik 2 tūkst. litų.
Mamos ir vaiko ryšys
Medikai tvirtina: motinai ir kūdikiui pats sveikiausias natūralus gimdymas. Jo metu išgyventos emocijos labai svarbios mamos ir vaiko ryšiui. Todėl gimdyvėms reikia aiškiai pateikti visą informaciją, kokia cezario pjūvio rizika, kokios galimos komplikacijos.
Operacija, kai perpjaunamos pilvo bei gimdos sienelės ir išimamas vaisius, turėtų būtų daroma tik tada, kai iškyla pavojus motinos ar vaiko sveikatai, kai moteris dėl kokių nors priežasčių negali gimdyti pati (dėl ypatingos vaiko padėties, moters dubens formos, didelio vaisiaus svorio). Operacija trunka apie pusę valandos.
Šalyse, kurios garsėja ypač gera akušerine pagalba (Norvegija, Islandija, Švedija, Vokietija ir kt.), cezario pjūvių skaičius nedidėja. Lietuvoje šių operacijų nuo 1999 m. padaugėjo beveik 10 proc. Medikai mano, kad Lietuvoje cezario pjūviai pasiekė „epidemijos“ lygį.
Tai įdomu
Senovės žydų, romėnų, babiloniečių raštuose, mituose bei folklore galima rasti įrodymų, kad cezario pjūvis buvo atliekamas jau tais laikais.
Manoma, kad cezario pjūvio pavadinimas kilęs nuo Romos imperijos laikais galiojusio įstatymo „Lex cesarea“ (lot. išpjauti), kuris reikalavo, kad vaisius būtų išimtas iš mirusios gimdyvės įsčių ir taip išgelbėtas, pakrikštytas ar nepasisekus atskirai palaidotas.
Pasak legendos, garsiojo Romos imperatoriaus Gajaus Julijaus Cezario pavardė taip pat kilo iš to, kad vienas karvedžio protėvių gimė atlikus šią operaciją.
Ilgus šimtmečius dėl prastos sanitarinės padėties ir kitų priežasčių dauguma moterų po cezario operacijos neišgyvendavo.
Manoma, kad Europoje pirmąją cezario pjūvio operaciją 1610 m. atliko Trautmanas iš Vitenbergo (Vokietija), ji buvo nesėkminga. Iki XIX a. pabaigos dauguma operacijų taip pat baigdavosi motinos mirtimi. Tais laikais, pavyzdžiui, Anglijoje, iš 100 moterų išgyvendavo apie 15. Tik paplitus antibiotikams pooperacinis mirštamumas gerokai sumažėjo.
Dabar pasaulyje nenatūraliu būdu gimsta apie 25 proc. kūdikių. Pietų Amerikos šalyse šis skaičius siekia net iki 80 proc. Ten toks gimdymo būdas bene labiausiai paplitęs tarp turtuolių.
Cezario pjūvis populiarus kai kuriose JAV valstijose, ypač privačiose klinikose, kur operacija atliekama maždaug pusei gimdyvių.
Europoje vyrauja nuostata, kad cezario pjūvis, nesant būtinybės, neturėtų būti daromas. Vis dėlto spėjama, kad iki 8 proc. operacijų atliekama tik todėl, kad to reikalauja pačios moterys. Mūsų šalyje cezario pjūvis atliekamas daugiau kaip 20 proc. gimdyvių.
Dažnai cezario pjūviai daromi Kinijoje (46,2 proc. gimdymų). Šioje šalyje jų daugiausia atliekama nesant klinikinių indikacijų (11,7 proc.).
