Prieš gerą savaitę vienoje "Maximos" parduotuvėje, kur įrengta kasa tėveliams su mažyliais, teko matyti itin nemalonų vaizdą: eilėje stovėjo šeši žmonės, kurie turėjo prisikrovę didžiulius krepšius produktų. Tiesa, nė vienas iš jų nebuvo su vaikais. Nestovėjo eilėje ir besilaukiančių moterų.
Po kažkiek laiko prie kasos priartėjo mama su vežimėliu, kuriame nerimavo vaikutis. Matyt, mažyliui buvo karšta – jis muistėsi ir verkšleno.
Moteris rankoje teturėjo kelis maisto produktus. Ji nesiprašė būti praleista, pardavėja toliau tyliai skenavo kitų pirkėjų prekes, o prieš jauną mamytę stovintys žmonės dėjosi jos nepastebintys. Tuo metu vaikas triukšmavo vis labiau.
Eilėje stovėjusi senutė piktai nužvelgė “triukšmadarį” ir pareiškė, kad su tokiais mažais vaikais reikia sėdėti namie, o ne po parduotuves vaikščioti. Kai jauna mama pasakė, kad kasa skirta būtent tėveliams su mažyliais, pensininkė pradėjo aiškinti, kad jai skauda koją, karšta, bet vis tiek ji stovi eilėje, o jauna moteris turėtų iš jos imti pavyzdį.
Kai konfliktas įsismarkavo, pardavėja paprašė mamą su vaikučiu praleisti be eilės. Kiti pirkėjai lyg ir pasitraukė arčiau prekystalio, tačiau ir tuomet vežimėlio arčiau pardavėjos moteris prastumti nesugebėjo – praėjimas tarp kasų labai siauras.
“Tai dar stumdosi!” – riktelėjo pagyvenusi pirkėja. Tuo metu vaikas jau raudojo. Jo mamai neliko nieko kita, kaip apsisukti ir eiti prie kitos kasos...
Kai neturi vaikų ar tavo vaikai jau paaugę, net nesusimąstai, kiek nepatogumų kyla jauniems tėveliams su mažyliais ar besilaukiančioms moterims. Tiesa, mes nekalbėsime apie sumažintas motinystės išmokas ar ikimokyklinių įstaigų stygių – šios problemos yra, ir, deja, bent jau kol kas su jomis tenka susitaikyti.
Šįkart paprašėme tėvų papasakoti apie tuos sunkumus, su kuriais jie susiduria kasdienėje aplinkoje – gatvėje, viešajame transporte, prekybos centre, poliklinikoje ar kitoje valstybės įstaigoje. Galbūt šie pastebėjimai paskatins kitąsyk pagarbiau pažvelgti į šeimą.
Kelyje su kliūtimis
„Mūsų šeima gyvena Šnipiškėse, – pasakojo vilnietė Rimantė Vasiliauskienė. – Kol neturėjome vaikų, atrodė, kad čia gyventi itin patogu – arti parduotuvės, kavinės, bankai, puikus susisiekimas su kitais Vilniaus rajonais. Tačiau kai gimė sūnus, mano požiūris pakito, nes visiškai nėra kur pasivaikščioti su vaiku. Jeigu reikia apsipirkti, tenka važiuoti automobiliu arba eiti šalia judrios gatvės. Žinoma, tai nėra pati tinkamiausia vieta vaikui kvėpuoti grynu oru. O dar pabandykite pereiti gatvę per perėją. Jeigu koks vienas automobilis sustos, nereiškia, kad ir kitas jus praleis. Ir visai nesvarbu, ar jūs su vežimėliu ar be jo.“
Moteris su sūnumi dažnai vaikšto namų kiemais ir atokesnėmis gatvėsmis. Tiesa, dažniausiai toks pasivaikščiojimas, pasak Rimantės, primena ėjimą su kliūtimis. Pirma, kiemai prigrūsti automobilių, tad kartais ir pačiai sunku praeiti – jau nekalbant apie vaiko vežimėlį. Antra, šaligatviai aukšti, siauri, nutrupėję. Per vidurį – apšvietimo stulpai, kuriuos kažkaip reikia apvažiuoti. Trečia, žiemą čia nevalomas sniegas.
„Suprantu, kad taip gyvena daug jaunų šeimų, – guodžiasi moteris. – Tačiau gaila, kad situacija atrodo beviltiška: šaligatvių artimiausiu metu nesutvarkys niekas, o tikėtis žalesnio miesto būtų naivu. Belieka bent jau apeliuoti į gyventojų sąmoningumą ir prašyti nepalikti automobilių ant šaligatvių, praėjimų ar namų arkose.“
Mama – “zuikis”?
„Jeigu kada bandėte su kūdikiu važiuoti troleibusu, mane puikiai suprasite – tai gali būti netgi pavojinga. Ypač dabar, kai visi keleiviai įleidžiami pro priekines duris. Jie įlipa ir braunasi per visą troleibusą. Vieta, kur gali pasistatyti vaiko vežimėlį, yra per vidurį, tad pro tave praeina didžioji dalis keleivių. Vieni dar ir pastumia, kiti tik paburba, kad praeiti negali“, – pasakoja kita mūsų pašnekovė Viktorija Zdanovič iš Vilniaus.
Tačiau jauna mama teigia, kad bene labiausiai ją stebina vairuotojai bei kontrolieriai. Pirmieji beveik niekada neprivažiuoja arti šaligatvio, tad įlipti labai sunku.
„Būna, lauki kokį pusvalandį žemagrindžio troleibuso, o jis sustoja puse metro iki šaligatvio. Kitaip neįlipsi – tenka kelti vežimėlį. Laimei, kartais padeda praeiviai“, – sako Viktorija.
Su kontrolieriais, pasak jos, būna dar sudėtingiau.
„Visai neseniai įsivėliau į rimtą konfliktą su viena ponia, kuri reikalavo sumokėti baudą dėl laiku nepažymėto bilieto. Vos įkėliau vežimėlį į troleibusą, sunkiai prasibroviau pro stovėjusius žmones, nuspaudžiau vežimėlio stabdį ir jau ruošiausi trauktis piniginę, kai šalia atsirado kontrolierė. Bandžiau jai paaiškinti, kad ketinau pažymėti bilietą, bet nespėjau, tik ponia manęs nė neklausė. Laimei, kiti keleiviai mane apgynė, tad baudos nemokėjau. Tačiau nuotaika buvo sugadinta.“
Keturkojų “staigmenos”
Klaipėdietė Renata Gričiūtė gali pasidžiaugti, kad gyvena ramioje vietoje netoli parko. Čia yra ir vaikų žaidimų aikštelė, kur galėtų žaisti vaikai. Deja, tik galėtų, bet negali, nes šią vietą pamėgo ir aplinkinių namų gyventojai, turintys šunų.
„Mano sūnus jau vaikšto, taigi gali įlipti į keturkojų paliktas krūveles, o pačiupęs sudžiūvusią „staigmenėlę“ ir į burną įsikišti, – aiškina Renata. – Kad ir kiek prašome susirinkti savo šunų ekskrementus, – viskas veltui. Laimei, pastaruoju metu šunys vedžiojami bent jau su antsnukiais. Anksčiau ir to neprisiprašydavome.“
Įsitikinimo kaina
„Esame šeima, auginanti jau keturias atžalas, – savo pasakojimą pradėjo kaišiadoriečiai Judita ir Aidmantas Bernatoniai. – Vyriausiam – dvylika, jauniausiam – pusantrų metukų. Įdėmiai sekame iniciatyvas, siekiančias kurti palankią šeimai, o ypač besilaukiančiai moteriai, aplinką viešojoje erdvėje. Apsidžiaugėme dėl didžiųjų prekybos centrų prisijungimo prie šios akcijos – vaikų priežiūros kambarių įrengimo, kūdikių pervystymo vietų ir kasų mamoms su vaikais kūrimo. Džiaugėmės ir išgirdę apie Kauno miesto Tarybos nario iniciatyva parengtą E-peticiją „Už transporto lengvatas besilaukiančioms moterims ir mažamečius auginančioms šeimoms“.
Dar 2007 metų pabaigoje peticijos organizatorius ragino Lietuvos žmones palaikyti iniciatyvą, kad Lietuva taptų pirmąja Europoje šalimi, suteikusia išskirtines teises automobilius vairuojančioms nėščioms moterims. Deja, buvome per anksti patikėję eteryje nuskambėjusia informacija apie galimybę nėščiosioms statytis automobilius neįgaliųjų ženklu pažymėtose vietose.“
2009 m. sausį šeima, atvykusi į Kauno prekybos centro „Mega“ stovėjimo aikštelę, drąsiai paliko savo automobilį stovėti tokioje vietoje. Jie nė neabejojo, kad prekybos centro apsaugos darbuotojai neturės pretenzijų dėl automobilio stovėjimo, nes tiek ryškūs besilaukiančios moters požymiai, tiek trys iš automobilio išsiropštę mažyliai, tiek vaiko kėdutė automobilyje turėjo būti daugiau nei pakankami saugikliai, įrodantys, kad nemėginama piktnaudžiauti specialia stovėjimo vieta.
„Galite įsivaizduoti, kaip pasijutome, kai po poros valandų išėję iš prekybos centro savo automobilio neradome. Jis, kaip ir kitų pažeidėjų automobiliai, parduotuvės saugos tarnybų prašymu buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę, – pasakoja sutuoktiniai. – Mums, beieškantiems teisybės, „Megos“ informacinio centro tarnautoja tegalėjo pasiūlyti kreiptis į policiją bei į prekybos centro administraciją darbo dieną. Kauno miesto policijos pareigūnai pareiškė, kad nėštumas nėra patologinis neįgalumas (su tuo visiškai sutinkame) ir pasiūlė atvykus į saugojimo aikštelę ir susimokėjus visas baudas automobilį pasiimti.“
Turbūt nėra būtina pasakoti visų tolesnių detalių. Tik įsivaizduokite, kad dar po dviejų valandų nėščia mama su trimis atžalomis pagaliau sėdėjo savo automobilyje – su širdies ritmo sutrikimu, gerokai suplonėjusia pinigine ir visam vakarui sugadinta nuotaika. Tiesa, besilaukianti mama nuolaidą vis dėlto gavo – iš policijos. Mat nėščiai vairuotojai galima skirti 50 litų mažesnę baudą.
„Įsitikinome, kad TV ekrane, internete bei kitose žiniasklaidos priemonėse skambėjusi informacija apie galimybę nėščiosioms naudotis specialiomis automobilių stovėjimo vietomis nėra reglamentuota. Na, o šio įsitikinimo kaina buvo tokia: taksi paslaugos nuo parduotuvės iki saugojimo aikštelės – 25 litai, autovežio ir automobilio „saugojimo“ paslaugos – 250 litų, bauda su nuolaida nėščiajai – 50 litų“, – nelinksmai pokalbį baigė keturių vaikų mama.
Būtina keistis
Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pirmininkas Tomas Šalkauskas įsitikinęs, kad šiandien šeima, auginanti mažus vaikus, patiria daugybę sunkumų.
„Visi žinome, kad geriausias maistas kūdikiui yra mamos pienas, o natūraliausias būdas jį pamaitinti yra žindymas. Tačiau pabandykite surasti bent vieną žindymo kambarį, kur mama galėtų ramiai, be pašalinių replikų pamaitinti kūdikį. Jų nėra net poliklinikose, – sako T. Šalkauskas. – Labai keistai atrodo, kai mama, laukdama vizito pas gydytoją, yra priversta su savimi turėti buteliuką arba jai pasiūloma kūdikį pamaitinti... tualete.“
Aplinka nepritaikyta ir didesniems vaikams. „Kai kurios mokyklos yra šalia gana judrių gatvių, neaptvertos tvora, – pastebi pašnekovas. – Gatvėse šalia mokyklų trūksta šviesoforų ir greitį mažinančių kalnelių, kad vairuotojai nevažiuotų per greitai ir praleistų moksleivius per perėjas.”
T. Šalkauskas pastebi, kad Lietuvoje vyraujantis požiūris į šeimą gerokai skiriasi ne tik nuo vakarietiško, bet net ir nuo panašią istorinę praeitį ir ekonominę situaciją turinčios Estijos.
“2008 metais drauge su žmona Rūta bei 8 mėnesių sūneliu, kuris dar pats nevaikščiojo ir sėdėjo vežimėlyje, apsilankėme Taline, – sako pašnekovas. – Po miestą keliavome viešuoju transportu. Iš pradžių labai stebėjomės, kai privažiavęs autobusas nusileisdavo žemyn – vairuotojai visada pastebėdavo, kad mes su vežimėliu ir paspausdavo specialų mygtuką. Autobuso viduryje – vietos, skirtos specialiai vežimėliams, tad keleiviai, pamatę mus, maloniai praleisdavo.”
Kita staigmena Šalkauskų šeimos laukė vandens pramogų arenoje. “Kadangi norėjome eiti kartu su žmona, vis galvojome, kaip reikės tvarkytis su mažyliu, mat vežimėlio įsivežti į persirengimo patalpas neleido, o juk ant žemės vaiko nepadėsi, – prisimena vyras. – Tačiau vos tik įėję į persirengimo erdvę, supratome, kad be reikalo rūpinomės. Pirmas dalykas, kurį pamatėme, buvo kūdikių vystymo staleliai, kur galėjome saugiai prisegti mažylį, kol persirengėme, o paskui, eidami į baseiną, radome specialią kėdutę, į kurią galėjome įsodinti sūnų, kad pasibūtų, kol patys plaukiosime.”
Maži laimėjimai
Spalio 1 d. buvo pasirašytas Nacionalinis susitarimas dėl šeimai palankios aplinkos kūrimo, kuriame įvardinta daugelis šeimų poreikių. Svarbiausi yra šie: paslaugų ir infrastruktūros šeimai plėtra, teigiamo visuomenės požiūrio į šeimą stiprinimas, šeimos gerovės ir materialaus saugumo užtikrinimas bei sąlygų įgyvendinti šeimos prokreacinę funkciją gerinimas.
Belieka tikėtis, kad šis susitarimas virs realiais darbais, ne tik gražia ir skambia deklaracija.