Tuo metu miestų savivaldybių atstovai teigia, kad „norint visada galima rasti prie ko prikibti“ ir bendrą padėtį žaliosiose zonose vertina gerai. O sveikatos priežiūros specialistai įspėja, kad šiemet derėtų pasisaugoti erkių.
Vaikus auginančios šeimos išskiria keletą pagrindinių savo regionų žaliosioms zonoms būdingų problemų. Viena iš jų – vis dar šeimininkų nesurenkami jų keturkojų ekskrementai.
„Pas mus skvereliai labiau pritaikyti keturkojams negu vaikams. Jeigu vaikai taip dergtų pievoje, kaip keturkojai dergia, tai jų atžvilgiu turbūt nebūtų tokios tolerancijos“, – ironizuodamas kalba keturių vaikų tėvas iš Kaišiadorių Aidas Bernatonis.
Pašnekovas prisimena savo viešnagę Belgijoje, kurioje tapę norma, kad keturkojui atlikus gamtinius reikalus šeimininkas išsitraukia iš kišenės maišelį, surenka ekskrementus ir išmeta į artimiausią šiukšlių dėžę.
„Deja, mūsų skvereliuose keturkojai mylimi labiau negu vaikai. Baisu vaiką į pievelę vieną paleisti, nes „kakaliukų“ prisirinkti gali“, – apie rūpesčius pasakojo A. Bernatonis.
Du vaikus auginanti klaipėdietė Danguolė Rudienė sako, „kad iš kur jos mažasis bepareitų, visada įmynęs į šuns „kaką“, o apie Klaipėdos skulptūrų parką net anekdotas buvo sukurtas.
„Kai mažesni vaikai buvo, tai sakydavome: „Einame į skulptūrų šuns „kaką“ parką pamindžioti“. Toks mūsų posakis būdavo“, – kalbėjo klaipėdietė.
Tris vaikus auginantis kaunietis Skirmantas Šalučka pastebi, kad tautiečiams „trūksta supratimo apie tai, kas yra mūsų Lietuva“.
„Ar mes savo namuose šiukšliname kambario viduryje, ar nešiukšliname? Ar leidžiame šuneliui kambario viduryje pridergti, ar neleidžiame?“, – klausė pašnekovas.
Nėra kur pervystyti mažųjų
Pašnekovai taip pat pažymi, kad žaliuosiuose plotuose „nėra pakankamai arba iš viso nėra tualetų“, taip pat nėra kur pervystyti mažųjų.
Kaišiadoriškis keturių vaikų tėvas A. Bernatonis sako, kad kalbant apie sąlygas žaliuosiuose plotuose nereikėtų būti „maksimalistais ir norėti idealių sąlygų“, tačiau dabar daugelyje jų nėra būtinų, elementarių dalykų.
„Aišku, vaiką „nusysinti“ galima ir už medžio, bet jeigu jam ko nors daugiau reikia? O jeigu mamai arba tėčiui reikia? Aš jau nekalbu apie pervystymo vietas“, – vardino A. Bernatonis.
Pašnekovas taip pat pažymėjo, jog miestų žaliosiose zonose, kuriose lankosi šeimos su vaikais, turėtų būti uždrausta rūkyti.
„Mes labai džiaugiamės, kad to nebeliko kavinėse ir restoranuose, ir mes dabar galime su visa šeima nebijodami į jas užsukti papietauti per šventes ir panašiai. Manau, parkuose turėtų būti uždrausta rūkyti – mes labai džiaugiamės, kad Kaišiadoryse parke uždraudė rūkyti“, – kalbėjo pašnekovas.
Lrt.lt pašnekovai pažymėjo, kad kai kuriuose parkuose jie vis dar nesijaučia saugūs. Tokius nuogąstavimus išsakė tiek Klaipėdos, tiek Vilniaus, tiek Kauno gyventojai.
„Dieną, kas dėl to saugumo, sakyčiau, normalu, bet pavakariais visko būna… Netrūksta ne visada prognozuojamų paauglių, neaišku, ką darančių – duodi pastabą ir nežinai, kuo tavo pastaba pasibaigs“, – pasakojo du vaikus auginanti klaipėdietė Danguolė Rudienė.
Parkų galėtų būti ir daugiau?
Klaipėdietė, dviejų vaikų mama Alvida Barasienė pažymi, kad „žaliųjų plotų yra mažokai“.
„Šiaip Klaipėdoje žaliųjų plotų ir nėra labai daug. Jeigu anksčiau į Klaipėdos miesto parką pasivaikščioti ar tiesiog papramogauti atvažiuodavo žmonės iš viso miesto, tai dabar to nebėra.
Negali sakyti, kad žalieji plotai visai netvarkomi – yra ir šiukšliadėžės, ir dviračių takai, bet trūksta suoliukų ir pačių parkų. Jeigu Klaipėdos šiaurinis rajonas turi didelius žaliuosius plotus, kaip vasaros estrada, parkas ir iki jūros netoli, tai pietinė Klaipėdos miesto pusė yra skurdesnė“, – pasakojo pašnekovė.
Trijų vaikų tėvas, vilnietis Evaldas Matiukas pažymėjo, kad „parkų yra, bet juose kažko trūksta“.
„Pilaitėje yra parkas visai neblogas – ir upelis yra, ir vaikams žaidimų aikštelė. Bet, aišku, galėtų būti idealiau – trūksta šiukšliadėžių, suoliukai sulaužyti.
Prie Neries… Irgi kažko trūksta. Nepritaikyta šeimoms su vaikais. Nėra sūpynių, kur vaikai galėtų karstytis. Sereikiškių parke buvome – nepatiko. Ten ne tik mažai sūpynių – takeliai trumpoms mažų vaikų kojytėms ir vežimėliams nepritaikyti.
Ir dar jaunimas apgirtęs vaikšto. Nesaugu su mažais vaikais“, – pasakojo vilnietis.
Trijų vaikų tėtis, vilnietis Šarūnas Bagdonas, paklaustas ar galėtų rekomenduoti kokį nors savo miesto parką šeimai su vaikais, prisipažino, kad „turėtų gerai pagalvoti“.
„Tikrai reikėtų paieškoti tokios erdvės… Nėra taip, kad galėčiau nurodyti konkrečią vietą ir pasakyti: „Štai, ta vieta puikiai sutvarkyta ir ten malonu ateiti praleisti laiką su šeima“, – sakė pašnekovas.
„Visada gali rasti prie ko prisikabinti“
Lrt.lt kalbintų miestų – Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus – savivaldybių atstovai pripažįsta, kad žaliosiose zonose trūksta tam tikrų dalykų, tačiau bendrai padėtį vertina kaip gerą.
Vilniaus miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Irena Mikalauskienė pripažįsta, kad „ne šimtu procentų viskas idealu“, bet didžiojoje dalyje žaliųjų plotų padėtis yra normali.
„Sakykime, Moniuškos skveras yra nuošalyje, transporto ne per daugiausia, galima puikiai praleisti laiką ant vejos kažką pasitiesus. Sereikiškių parkas šiuo metu remontuojamas. Visai neblogas yra Pasakų parkas, Vingio parkas.
Patys gyventojai nesaugo turto: laužo vaikų žaidimų aikšteles, suolus, šiukšlina, naikina šiukšliadėžes“, – pasakojo pašnekovė.
Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius teigė „padėtį Klaipėdos parkuose, skveruose ir kituose žaliuose plotuose vertinantis gerai“.
„Žalieji plotai nuolat prižiūrimi, valomi takai, šienaujamos prieigos. Klaipėdiečiai savo laisvalaikį labiausiai mėgsta leisti pajūryje, Smiltynėje, Giruliuose, Melnragėje.
Nemaža dalis klaipėdiečių leidžia laiką Skulptūrų, Trinyčių parkuose bei prie Danės upės pakrančių. Mėgstamas ir Draugystės parkas, kuris šiais metais pradedamas tvarkyti. Miestiečių lankomi Sąjūdžio bei Poilsio parkai.
Poilsio parkas šiais metais pradedamas tvarkyti, nes daugelį metų nebuvo skiriamas finansavimas, reikia visiškai sutvarkyti infrastruktūrą, atnaujinti pėsčiųjų bei dviračių takus, įrengti suolus, apšvietimą“, – informavo Klaipėdos meras.
R. Taraškevičius pažymėjo, kad dėl lėšų stygiaus mieste nepakanka tualetų, vandalų niokojami suolai ir šiukšliadėžės. Nepakankamai drausmingi ir šunų savininkai.
Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyresnioji specialistė Birutė Zareckienė pažymėjo, kad „žiūrint neigiamai visada galima rasti daug problemų ir prie ko prisikabinti, tačiau žiūrint teigiamai – Kaunas yra vis labiau tvarkomas ir prižiūrimas“.
„Nuolat šienaujama, karpomi krūmai, pjaunami avariniai medžiai, yra valomos upių pakrantės, planuojame tvarkyti Ramybės parką.
Visi darbai yra daromi pagal jiems skirtas lėšas. Jei šių lėšų būtų dar daugiau, darbų būtų galima atlikti taip pat daugiau“, – vardino specialistė.
B. Zareckienės teigimu, „Kaune žaliųjų zonų, tinkamų gyventojų poilsiui, pakanka“.
„Ypač kauniečių mėgstamas yra Santakos parkas, taip pat lankomi Kalniečių, Ąžuolyno, Draugystės, kt. parkai“, – pasakojo pašnekovė.
Įspėja saugotis erkių
Tuo metu Alytaus visuomenės sveikatos centro vyresnioji specialistė ryšiams su visuomene Asta Gudaitienė perspėja saugotis erkių – Alytaus apskrityje daugėja sergančių erkiniu encefalitu ir Laimo liga.
„Alytaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2009 metais Alytaus apskrityje 2,1 karto padidėjo sergamumas erkiniu encefalitu, registruoti 39 šios ligos atvejai (2008 m. – 19 atvejų). Alytaus mieste pernai registruota 11 šios ligos atvejų (2008 m. – 3 atvejai), rajone – 6 atvejai (2008 m. – 6 atvejai).
2009-aisiais Alytaus apskrityje 46,34 proc. padidėjo sergamumas Laimo liga, registruoti 42 šios ligos atvejai (2008 m. – 29 atvejai). Laimo ligos atvejų Alytaus mieste pernai registruota 13 atvejų (2008 m. – 12), o rajone 10 atvejų (2008 m. – 12)“, – informavo specialistė.
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotoja Regina Birutė Ščerbavičienė pažymėjo 2010 metais atlikto patikrinimo metu Sąjūdžio parko prieigose buvo aptiktos pievinės erkės, kurios nėra pavojingos žmogui, tačiau pavojingos gyvūnams (platina gyvūnų užkrečiamąsias ligas).
„Buvo patikrinti ir kiti miesto želdiniai (8), penkiuose iš jų buvo rastos erkės – europinės miško (Ixodes ricinus) ir pievų erkės (Dermacentor reticulatus). Žmonėms yra pavojingos europinės miško erkės, kadangi jos perneša erkinio encefalito ir Laimo ligos sukėlėjus. Jų gausumas buvo vidutinis.
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistai atlieka pastovius erkių stebėjimus Pajūrio regioniniame parke (Giruliuose), Kuršių Nerijos Nacionaliniame parke. Daugelyje žmonių lankomų vietų šiuose parkuose aptiktos erkės, daugiausia europinės miško (Ixodes ricinus) erkės. Šios vietovės yra užregistruotos kaip pastovūs gamtiniai erkinio encefalito židiniai“, – dėstė R. B. Ščerbavičienė.
Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Irina Bulsienė pažymėjo, kad daugiausia erkių randama Kauno Kleboniškio miško parke, Kauno marių apylinkėse, Basanavičiaus šile. Anot specialistės, taip pat nemažai erkių Lampėdžių miško parke, Ąžuolyne, Botanikos sode.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Giedrė Aleksienė informavo, kad Vilniaus miesto teritorijoje nustatyti 8 Laimo ligos gamtiniai židiniai: Bukčių miško parkas, Vingio parkas, Žaliųjų ežerų miškinga teritorija, Turniškės, Valakupių poilsiavietė, Visorių-Bajorų miško parkas, Pavilnys ir gamtinis židinys prie Topelių ežero. Taip pat Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai užregistravo susirgusį asmenį, kuriam erkė įsisiurbė prie namų Lazdynuose.
Utenos visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos Alytės Žilienės suteiktais epidemiologiniais duomenimis, 2010 m. Utenos rajone užregistruoti 9 susirgimai Laimo liga, o erkinio encefalito susirgimų neužfiksuota.
Gyvūnų kontrolė nepakankama
Tuo metu Panevėžio visuomenės sveikatos centro Darbo organizavimo skyriaus vedėja, laikinai vykdanti direktoriaus funkcijas, Regina Abromaitytė atkreipia dėmesį, kad Panevėžio mieste nėra laikomasi gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklių ir šios srities kontrolė yra nepakankama.
„2010 metais iki birželio 14 d. užfiksuota 115 Panevėžio miesto gyventojų, nukentėjusių nuo gyvūnų. Iš jų nuo šunų nukentėjo 80 asmenys, nuo kačių – 31, nuo įvairių gyvūnų (žiurkės, usūriniai šunys ir kt. ) – 4.
Panevėžio miesto gyventojai nukentėjo nuo miesto gyventojų šunų ir kačių (64 atvejai), dalis nukentėjo nuo nežinomų šunų ir kačių (32 atvejai)“, – dėstė R. Abromaitytė.
