Atsako psichologė.
Tokio elgesio priežastys gali būti įvairios, todėl ir situaciją įvertinsime iš įvairių pusių.
1. Trejų metų krizė. Šis amžius visų pirma apibūdinamas negatyvizmu – siekiu prieštarauti suaugusiems. Mažyliui labai svarbu turėti savo nuomonę, įrodyti kitiems, kad jis gali turėti savo poziciją. Antra, užsispyrimu – siekiu visuomet kovoti už savo tikslus. Trečia, neklusnumu – maištas prieš normas ir taisykles, kurios buvo nustatytos anksčiau. Ketvirta, savivale ir despotizmu – mažylis užsispyręs reikalauja, kad viską darytų pats.
Trejų metų krizė – tai besiformuojančios vaiko savimonės apraiška. Visa tai reikia paaiškinti močiutei. Gali būti, kad ji pernelyg smarkiai riboja vaiką, neįvertina, kad mergaitė auga, vadinasi, auga ir jos galimybės. Dėl to reikia išspręsti konfliktinę situaciją ir pasiaiškinti, ar pernelyg stropi globa nėra vaiko kova už savarankiškumą.
2. Nesąmoninga agresija. Jums išeinant į darbą ir dukrelė, ir močiutė junta jums nesąmoningą agresiją (viena „palikta“, kita „užkrauta“), kurią jos abi ir išlieja viena ant kitos. Tai visai dėsningas reiškinys: vaikas nuobodžiauja be mamos – juk kad ir kokia gera bebūtų močiutė, su mama mažylei ramiau. O močiutė džiaugiasi, galėdama būti naudinga, bet, kita vertus, ji yra priversta gaišti laiką su vaiku, nors tą laiką galėtų praleisti ir kitaip.
Pasakykite dukrelei: „Matau, kad tau nepatinka, jog dirbu ir mažiau būnu su tavimi...“. Pažadėkite jai „mamos“ laiko, kurį praleisite tik su dukra, nenukreipiant dėmesio į jokius kitus reikalus. Patikinkite ir močiutę, kad esate jai dėkinga ir suprantate, kaip gali būti sunku visą dieną išbūti su mažu vaiku: „Vertinu tavo rūpestingumą ir palaikymą, matau tavo pasiaukojimą ir esu tau dėkinga“.
