Pamačiusi, kaip jos 18 metų sūnus sverdamas 120 kg, numetė 30 kilogramų viršsvorio, dietologė Anne Fletcher nusprendė išsiaiškinti, kokia yra kitų paauglių svorio metimo sėkmės paslaptis. Neseniai išleistoje knygoje „Weight Loss Confidential“ ji tyrinėja, kaip 104 rimtų viršsvorio problemų turinčių vaikų ir paauglių, 41 berniukas ir 63 mergaitės, pasiekė sveikesnį kūno svorį ir jį tokį išlaikė dvejus metus ar ilgiau. Vaikai vidutiniškai numetė po 26 kilogramus, o ketvirtadalis numetė 33 kilogramus ar daugiau. Štai kaip jiems tai pavyko.
Jie ėmėsi iniciatyvos. Pasak A.Fletcher, pasiruošimas yra viskas, o jos tirti vaikai patys nusprendė, kad reikia mesti svorį. Jie buvo motyvuoti noro gerinti savo sveikatą, geriau atrodyti, geriau jaustis tarp žmonių, pagerinti savo sportinius ir kitokios veiklos rezultatus.
Jie tapo aktyvesni. Fizinis aktyvumas buvo pati populiariausia svorio mažinimo strategija. 83 proc. tirtųjų paauglių teigė, kad pradėjo daugiau judėti, kad sumažintų ir išlaikytų sumažėjusį kūno svorį. Bėgimas, vaikščiojimas ir svarmenų kilnojimas buvo populiariausi pasirinkimai. Beveik du trečdaliai vaikų nesiliovė sportavę nuo 3 iki 5 kartų per savaitę.
Jie pradėjo realistiškai vertinti maisto porcijas. Šie paaugliai žino, kad tinkama mėsos porcija yra kortų kaladės dydžio, o makaronų indelis turi būti jų kumščio dydžio. Mažesnės lėkštės ir indeliai padėjo jiems apriboti suvalgomas porcijas. Valgymo tiesiai iš maišelių jie taip pat vengia.
Jie susilaukė paramos iš tėvų. Niekada nenuvertinkite palaikymo jėgos. Paskatinantys tėvai, kurių virtuvėje gausu mažai kaloringų, bet maistingų produktų ir kurie sportuoja kartu su savo vaikais, yra šių paauglių sėkmės paslaptis.
Jie atrado tai, kas jiems veiksmingiausia. Kai kurie vaikai individualiai konsultavosi su mitybos specialistais ar dalyvavo vasaros svorio metimo stovyklose, kuriose buvo pabrėžiama sveiko gyvenimo būdo svarba. Kiti patys kažko atsisakė – susimažino maisto porcijas ar atsisakė tam tikrų maisto produktų (pvz., gruzdintų bulvyčių ar gazuotų gėrimų).
Jie būrėsi į grupes. Kai kurie paaugliai susirado panašių problemų turinčių draugų ir susibūrė į grupes, kad būtų linksmiau ir bet kada būtų galima surasti palaikymą. Viena mergaitė į tokios grupės susitikimą nuėjo su mama, ir jos abi kartu metė svorį.
Jie savęs neskubino. Kai kurie paaugliai svorį mažino daugelį mėnesių, o kai kuriais atvejais – ir kelerius metus. Pasak A.Fletcher, neskubus svorio mažinimas nereikalauja kaip nors save riboti, kas yra būtina siekiant greitų rezultatų.
Svarstyklės jiems nebuvo vienintelis sėkmės rodiklis. Nors vaikus be jokios abejonės motyvavo mažėjantys rūbų dydžiai, sėkmingai svorį metantys vaikai taip pat buvo skatinami sugebėjimo užkopti laiptais mažiau išvargstant, gerėjančio kraujospūdžio, geresnių santykių su draugais bei giminėmis, didesnio pasitikėjimo savimi. Dauguma suvokė, kad jie galbūt niekuomet neatitiks visuomenės lieknumo idealo. Todėl jie nusprendė vertinti tai, ką turi, ir siekė geresnės sveikatos.
