Konteineriai antrinėms žaliavoms, kaip tikriausiai pastebėjote, net jei šiukšlių ir nerūšiuojate, yra trijų spalvų: geltoni, mėlyni ir žali. Paprastai jie vadinami popieriaus, plastiko ir stiklo konteineriais, nors į juos galima mesti ne tik šias atliekas. Tačiau spalvų įsidėmėti nepakanka.
Atkreipkite dėmesį, kad skirtingose Lietuvos vietose į tą patį konteinerį gali būti metamos skirtingos atliekos, tad būtina perskaityti, kas ant jo parašyta. Bet gali būti, kad rasite tik užrašus „Plastikas“, „Popierius“ ir „Stiklas“. O kur mesti metalo ir kombinuotas pakuotes? Tokiu atveju teks apsišarvuoti kantrybe, pažiūrėti, kokiai įmonei priklauso prie jūsų namų stovintys konteineriai (jos pavadinimas tikrai užrašytas), paskambinti ir paklausti, kur ką mesti.
Mus konsultavę Aplinkos ministerijos specialistai tikina, kad nepadarysime klaidos, jei kombinuotą pakuotę mesime į plastiko konteinerius. Metalą galima mesti ir į skirtus plastikui, ir stiklui, nes magnetais jį nesunku išrinkti iš kitos rūšies atliekų.
Beliks įsigyti kelių skyrių šiukšlių dėžę. Dar geriau – vieną maisto ir kitoms nerūšiuojamoms atliekoms, o kitą, dviejų skyrių, – stiklui ir plastikui bei metalui. Popierių patogu mesti į maišelį. Galima rūšiuojamas atliekas kaupti viename tvirtame maiše, kad ir medžiaginiame, o jo turinį rūšiuoti prie konteinerių. Dar reikės dėžutės ar maišelio panaudotoms baterijoms, ją ištuštinsite į specialius konteinerius kelis kartus per metus.
Baldų furnitūra prekiaujančios bendrovės siūlo specialias integruojamas dėžes ar konteinerius šiukšlėms, kelių skyrių, įmontuojamas stalčiuose ar spintelėse.
Mėlynas – popieriui
Lengviausia rūšiuoti popierių. Tereikia at-skirai sukrauti perskaitytus laikraščius ir žurnalus, nereikalingas knygas, prirašytus sąsiuvinius. Nenumokite ranka ir į smulkesnes popierines atliekas: vokus, atvirukus, kartonines dėžutes, netgi vaikų pripieštus popieriaus lapus ar kasos kvitus.
Į mėlyną konteinerį galima mesti žurnalus, laikraščius, kitus spaudinius, švarų pakavimo popierių ir pakuotes, gofruotą kartoną ir dėžes iš jo. Popierius turi būti švarus, sausas, o dėžutės – išlankstytos.
Jei ant konteinerio surašytoje instrukcijoje leidžiama, į jį galima mesti ir kartonines gėrimų pakuotes (sulčių, pieno pakelius), kurios dar vadinamos kombinuotomis, nes jose yra ir plastikinių medžiagų ar folijos. Visos kartoninės dėžutės, į kurias fasuojami skysčiai, priskiriamos prie kombinuotųjų pakuočių.
Tačiau į šį konteinerį jokiu būdu nemeskite popierinių servetėlių, nosinaičių, rankšluosčių, tapetų, picų dėžučių, bulvių traškučių pakelių, kalkinio ir kito riebalais sutepto popieriaus, nes jo neįmanoma perdirbti. Dabar šios atliekos keliauja į sąvartynus su kitomis buitinėmis atliekomis. Ateityje, įsigijus specialius įrenginius, jos bus renkamos ir deginamos.
Žalias – stiklui
Nesudėtinga rūšiuoti ir stiklą. Įsidėmėkite, kad į jam skirtą konteinerį galima mesti tik butelius, bet neužmirškite nuo jų nuimti kamščius, žiedelius, foliją. Taip pat galima mesti stiklainius, stiklinius indus ir stiklo duženas. Juos reikėtų išplauti. Popierinių etikečių nugrandyti nebūtina.
Turite įsidėmėti, kad daug stiklinių daiktų negalima mesti į specialų konteinerį. Tai porceliano duženos (beje, jos – ne stiklas, o keramika), akinių stiklai, krištolas, veidrodžiai, elektros lemputės, ampulės, armuoto stiklo ir stiklo lakštai (juos mesti galima tik sudaužius į smulkesnius gabalėlius), automobilių langų stiklai, dažais ar tepalais užteršti stikliniai indai, kristalai.
Geltonas – plastikui
Nėra sunku atskirai surinkti ir plastiką. Į jam skirtą konteinerį galima mesti beveik visas šios medžiagos atliekas: plastikinius butelius nuo mineralinio vandens, limonado, vandens, alaus; polietileno plėvelę, polietileno maišelius; plastikinę pakuotę su įspaustais ženklais PET, HDPE, LDPE, PP (ją reikėtų suspausti).
Taip pat indelius ir buteliukus nuo padažų, majonezo, jogurto, indų ploviklio, šampūno, skalbiklio, valiklio. Jų neužmirškite išplauti. Čia galima mesti ir plastikinius žaislus, indus.
Kai kuriuose regionuose į šiuos konteinerius leidžiama mesti ir pakuotę iš metalo bei kombinuotus keliasluoksnius gėrimų – pieno, sulčių – pakelius. Tad skaitykite informaciją ant konteinerio.
Mesti į geltoną konteinerį negalima bakelių nuo tepalo, taros nuo dažų, antifrizų, kitų pavojingų cheminių valiklių, riebalais, aliejumi užterštų pakuočių.
Metalas – į geltoną arba į žalią
Metalo atliekų buityje nesusidaro tiek daug, kad joms vertėtų statyti atskirus konteinerius. Jas galima mesti kartu su stiklu arba plastiku – žiūrėkite nuorodas ant konteinerio.
Kokius metalinius daiktus galima į jį mesti? Konservų dėžutes, skardines nuo gėrimų, aliuminio lėkštes, kepimo skardas, metalinius dangtelius, dėžutes. Bet juos reikėtų išplauti. Metalines atliekas dar galima atiduoti į metalo supirktuvę. Didesnių gabaritų metalines atliekas vežkite į atliekų aikštelę.
Į konteinerius negalima mesti flakonų nuo aerozolių, taros nuo pavojingų cheminių medžiagų, dažais užterštų dėžučių.
Viską, ko negalima mesti į specialius konteinerius, meskite kartu su mišriomis buitinėmis atliekomis. Žinoma, išskyrus pavojingas atliekas.
Pavojingos atliekos, seni rakandai
Dažniausiai namie susikaupia šių pavojingų atliekų: senų padangų, akumuliatorių, skiedikliais ir dažais užterštos taros, liuminiscencinių lempų, baterijų, chemikalų, vaistų. Jų maišyti su buitinėmis atliekomis jokiu būdu negalima.
Sulūžę baldai, nebeveikiantis šaldytuvas, sugedusi skalbyklė, senas kompiuteris – tai irgi atliekos. Kur jas dėti? Tik nekraukite šalia laiptinės durų, netempkite prie konteinerių ar į artimiausią pakrūmę.
Kiekviename Lietuvos regione įrengtos didžiųjų atliekų rinkimo aikštelės, į kurias gyventojai gali atvežti senus baldus, elektros ir elektronikos atliekas, akumuliatorius bei išeikvotas baterijas, kilimus, statybų ir kitas stambias bei pavojingas atliekas.
Didžiųjų ir pavojingų atliekų aikšteles eksploatuoja regioniniai atliekų tvarkymo centrai. Telefoną ir adresą galima sužinoti savivaldybėje arba informacijos telefonu, internete. Prieš veždami būtinai susisiekite telefonu, tiksliai sužinokite, kokias atliekas galima atvežti, darbo laiką ir pan. Iš gyventojų atliekos priimamos nemokamai, bet dažniausiai ribojamas kiekis.
Kiekvienoje savivaldybėje bent du kartus per metus šios atliekos surenkamos ir išvežamos nemokamai.
Išeikvotas baterijas galima išmesti ir į specialius konteinerius, kurie dažniausiai įrengiami prekybos centruose, degalinėse. Informacijos apie tai, kur juos galite rasti savo mieste, ieškokite internete, adresas – www.am.lt/VI/index.php#a/7382.
Pasenusią buitinę techniką renka ir specializuotos įmonės. Vienos ją iš namų išveža nemokamai, pavyzdžiui, sostinėje veikianti „EMP Recycling“, interneto adresas www.emp.lt, o kai kurioms už šią paslaugą gali tekti sumokėti. Jei iškvietėte bendrovę išvežti didelių nebereikalingų daiktų, kartu galite atsikratyti baterijų, automobilių dalių, stiklų, plastiko, metalo atliekų.
Apie atliekų tvarkymą savo mieste teiraukitės savivaldybės Aplinkos skyriuje arba regioniniame atliekų tvarkymo centre.
Kam priskirti?
Yra pakuočių, kurias sunku priskirti kokiai nors rūšiai. Tokias meskite į mišrių atliekų konteinerį. Ateityje netinkamos perdirbti atliekos turėtų būti deginamos.
Kodėl rūšiuoti?
Didžioji dalis atliekų perdirbtos gali tapti žaliavomis. Taip tausojami gamtos ištekliai, energija, mažiau teršiama aplinka. Kartu mažiau pinigų išleidžiama buitinėms atliekoms tvarkyti.
