Konsultuoja psichologė psichoterapeutė Rūta Bačiulytė.

Auginu ketverių metukų Beatričę. Man ji labai graži: plaukučiai ilgi, šviesūs, garbanoti. Mėgstu džiovindama jai plaukus paryškinti natūralias garbanėles. Dukrytė nesipriešina tokioms grožio procedūroms. Priešingai, ramiai sėdi, kol garbanoju plaukučius, paskui atsistojusi prie veidrodžio žiūri į save ir šypsosi.

Jos pomėgis gražiai rengtis išryškėjo bene prieš metus. Beatričė mėgsta sijonus, suknutes, karolius ir kitokius vaikiškus papuošalus. Dažnai staiposi prieš veidrodį. Manau, jai labiausiai tiktų lankyti ne šokių ar menų būrelį, o grožio studiją, kurioje išmoktų gražiai vaikščioti.

Žinau, kad tokie maži pypliukai jau gali lankyti modeliukų pamokėles, per kurias išmoksta gražiai vaikščioti. Juk mergaitei svarbu eisena ir laikysena. Be to, man gražu, kai mažos panelės, demonstruodamos gražius drabužėlius, oriai žingsniuoja podiumu. Pati svajojau būti manekene, bet pritrūko ryžto nueiti į modelių agentūrą.

Beatričė dar nelabai žino, ką reiškia grožio konkursai, modeliai, bet, manau, kad mielai lankytų tokius užsiėmimus. Deja, mano vyras priešinasi. Jis mano, kad ne grožis yra svarbiausia. Taigi ir pati nelabai žinau, kaip elgtis. Ilona

Viena mergaitė lanko šokių būrelį, kita – grožio studiją. Kuo jos skiriasi?

Lankydamas būrelius vaikas yra įvertinamas (aplodismentais, geru pažymiu, pagyrimais) už tai, ko išmoko, pasiekė. O vaikščiodamas podiumu sėkmės sulaukia už tai, kad yra gražus iš prigimties, t. y. už tai, ko nereikia siekti. Taip vaikutis gali pradėti neteisingai save vertinti.

Mažylis suvokia, kad jis yra gražus savaime ir jam nieko nereikia daryti, dėl ko nors stengtis, juk visi ir taip jį turi mylėti, vertinti, norėti draugauti. Taigi grožio konkursai mažam vaikučiui gali turėti žalingą poveikį. Mat tas mažylis, kuris nuėjo šokti, dainuoti, piešti, sportuoti, stengsis tobulėti, sieks būti pripažintas už pastangas. Kai vaikštantis podiumu visa tai turės be jokių pastangų.

Grožio konkursams savo vaikus, ko gero, dažniau ruošia mamos, kurios pačios kadaise norėjo juose dalyvauti?

Daugelis tėvų tikisi, kad jų vaikai išpildys svajones, kurių patiems nepavyko įgyvendinti. Ypač anksti savo lūkesčius bando įgyvendinti mamos, auginančios dukrytes. Duktė mamai beveik nuo pat gimimo atrodo labai graži, tvarkinga, šeimyniška, švelni, elegantiška. Taip visus savo lūkesčius mama nesąmoningai užkrauna mažai mergytei ant pečių. Aišku, ne visos mamos taip elgiasi, bet tokių irgi daug.

Ar bendraujant su vaiku verta pabrėžti grožį, sakyti: „Kokia tu graži panelė, kai žingsniuoji podiumu…“ ir pan.?

Ne, nes mergaitės, dalyvaujančios įvairiuose grožio konkursuose, labai anksti išmoksta demonstruoti savo kūną. Svarbiausia tampa tai, kad „aš esu graži“, o žmogiškosios savybės, tarkim, „aš esu draugiška, geranoriška, moku matematiką, daug skaitau“ nebetenka prasmės. Tai nėra gerai.

Tikiu, kad daugelis jaunųjų modelių mokyklų stengiasi vaikučius visapusiškai lavinti, aiškina, kad kūnas ir laikysena nėra svarbiausia gyvenime, kad reikia siekti užsibrėžti tikslo, mokytis ir t. t. Bet yra ir tokių, kurios į šiuos dalykus neatsižvelgia. Vertina tik mažos mergaitės išorinius duomenis ir rūpinasi tik tuo, kaip juos pateikti. Juk ir pats žodis „manekenas“ reiškia tiktai kevalą. Nejudrius manekenus matome parduotuvių vitrinose.

Ar maža mergaitė, žingsniuodama podiumu, jau suvokia, kad yra graži?

Darželinio amžiaus vaikutis savo kūno dar gerai nesuvokia. Apie trečiuosius gyvenimo metus pradeda domėtis ir klausinėti apie savo lytį, bet iš tiesų dar nesuvokia, kas jis – berniukas ar mergaitė, ką tai reiškia. Ir staiga grožio konkursuose ir modeliukų mokyklėlėse imama pabrėžti, kad mergytės vertė susijusi su tuo, ar moteriškai ji atrodo.

Penkerių šešerių metukų mergaitė juk neturi atrodyti kaip suaugusi, seksuali, erotiška moteris. Ji turi atrodyti tiesiog mergaitė. Bet gana dažnai modelių ir modeliukų mokyklėlėse mažos mergytės yra mokomos makiažo meno, rengiamos seksualiais drabužiais ir taip paverčiamos moterimis.

Tokiai mergytei tenka staiga „peršokti“ didžiulį amžiaus tarpsnį, ji be laiko susendinama. Mergytei tampa aišku: „Kuo gražiau sumirksėsiu akytėmis, tuo geriau būsiu vertinama.“ Po dešimties metų mergaitė gali tapti manekene tikrąja šio žodžio prasme, t. y. gražiu kevalu be dvasios.

Į jaunas mergaites, dalyvaujančias grožio konkursuose ar demonstruojančias madas, mėgsta dairytis pagyvenę vyriškiai...

Yra vyrų, kuriems patinka jaunos merginos ir paauglės, ypač kai į sceną išeina linguodamos klubais. Keturiolikos penkiolikos metų išdažyta mergaitė su aukštakulniais dar nėra moteris, o jos parodija. Tačiau pateikiama kaip moteris, todėl vyrai į ją žiūri kaip į moterį. Ir geismas kyla kaip moteriai.

Paauglė pati dar gerai nesuvokia, kad savo eisena ir kūnu gundo vyrus. Tačiau padariniai kartais būna skaudūs, pasitaiko ir išprievartavimų. Labai anksti išprievartautos mergaitės elgiasi dvejopai: vienos tampa labai seksualios ir visi jų santykiai su vyrais būna pagrįsti tik seksu arba išskaičiavimu – ne jausmais. Kitos apskritai bijo intymiai suartėti.

Ir vienu, ir kitu atveju merginos nekenčia vyrų. Išprievartautos merginos yra įsitikinusios, kad turi tik vieną stiprų ginklą – savo kūną ir tik pasitelkdamos jį gali užmegzti santykius su vyrais. Tačiau tikrojo artumo, intymumo nuskriaustos merginos bijo. Be to, jos gali bijoti susilaukti vaikų.

Podiumais vaikšto labai lieknos merginos. Ar lankančiai grožio mokyklą mergaitei negresia anoreksija?

Lieknumas vis dar yra didžiulė vertybė. Nuolatinis noras būti lieknai gali sukelti anoreksiją. Manekenėmis tampa liekno sudėjimo aukštos moterys, tačiau iš prigimties labai nedaug mergaičių turi berniukiškas formas. Dauguma yra linkusios priaugti svorio ar būti apvalesnių formų. Figūrai daug įtakos turi prigimtis. Daugeliui modelių tenka įdėti labai daug pastangų ir valios, kad taptų itin lieknos. Jaunos merginos atsisako daugelio maisto produktų ir taip nejučiomis patenka į anoreksijos gniaužtus. Maža mergaitė dar nesupranta, kas yra lieknas žmogus, kiek turi valgyti, bet jau pasąmoningai bijo kažką prarasti, jei per daug valgys.

Susirgusi anoreksija nuolat įsivaizduoja, kad yra per stora. Net ir žiūrėdama į veidrodį nesugeba matyti savęs tokios, kokia yra, – „šakaliuko“. Todėl jeigu vis dėlto nusprendėte leisti savo mergytę į modelių ar grožio mokyklėlę, pasidomėkite, kokios vertybės populiarinamos, kiek dėmesio skiriama vaiko lieknumui, ar kreipiama dėmesio į vidinį grožį, išsilavinimą. Tik tada spręskite, tinka ši mokyklėlė jūsų mergytei ar ne. Naujame, gruodžio, žurnalo „Tavo vaikas“ numeryje, skaitykite:

„Neperspektyvaus“ genijaus išpažintis“
Garsiausias Lietuvos sportininkas Virgilijus Alekna prisipažįsta pagaliau subrendęs tėvystei

„Žindau, nors negimdžiau“
Meilė daro stebuklus – įmanoma žindyti ir įvaikintą mažylį!

„Noriu pats!“
Patarimai, kaip užauginti savarankišką vaiką.

„Vaiko dalybos“
Kam po skyrybų priklauso vaikas?

„Išrėkė“ bambytę
Bambos išvarža: ar tai pavojinga? Kaip gydyti?