Spalvoti ir minkšti, bet sukelia vėžį
Dažnai kūdikiams ieškome spalvotų, švelnių ir minkštų žaislų. Tokias savybes žaislams iš PVC (polivinilchlorido) suteikia plastmasės minkštikliai, kurių geriausi ir pigiausi – ftalatai. Deja, jie laikomi plačiausiai paplitusiu žmogaus sukurtu teršalu ir yra labai pavojingi vaikų sveikatai: sukelia vėžinius susirgimus, astmą, pažeidžia kepenis, inkstus, sutrikdo medžiagų apykaitą, silpnina imuninę sistemą.
Pripažinkite, šios diagnozės toli gražu neprimena laimingos vaikystės. Todėl grupė ftalatų, priskiriamų kancerogenams, draudžiama visuose žaisluose, nesvarbu, kokio amžiaus vaikams jie gaminami. Likusieji ftalatai, turintys mažesnį poveikį sveikatai, draudžiami žaisluose, kuriuos vaikai (iki 3 metų) gali dėti į burną: krimstukuose, cypsiukuose, lėlėse ir įvairiose žaislų dalyse, kurių bent vienas matmuo yra mažesnis nei 5 cm.
2007 m. sausį įsigaliojo griežtesni reikalavimai ftalatų kiekiams žaisluose, o Valstybinė ne maisto produktų inspekcija tais pačiais metais vykdė ftalatų tikrinimo žaisluose programą. Laboratorijoje šių medžiagų rasta 28 žaislų tipuose, 19-oje iš jų (cypsiukuose ir lėlėse) ftalatų kiekiai viršijo nustatytą normą, o kai kuriuose net gerokai viršijo leistinas ribas. Inspekcija šiuos žaislus paskelbė pavojingais ir tiekėjams nurodė nedelsiant pašalinti iš prekybos.
„Mus pradžiugino tai, kad neradome ftalatų nė viename laboratorijoje tirtame krimstuke“, – sako Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Gaminių kontrolės skyriaus vyriausioji inspektorė V. Skrinskienė.
Pasak jos, žaislų rinkos būklė kokybės atžvilgiu kasmet gerėja. Pavyzdžiui, barškučiai jau seniai nebepretenduoja į pavojingo gaminio vardą, nors 2002 m. tokių barškučių rinkoje buvo apstu.
Naujas pavojus – magnetai
Didžiausią pavojų magnetai kelia dėl nedidelio dydžio ir savybės traukti vienas kitą. Vaikui prarijus keletą magnetų kyla pavojus, kad sukibę jie užkimš žarnyną, o stiprūs gali net jį suplėšyti. Tokie nelaimingi atsitikimai nėra laužti iš piršto: Jungtinėse Amerikos Valstijose vienuolikos metų mergaitei magnetai suplėšė žarnyną... Todėl, vaikui prarijus magnetą, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
V. Skrinskienė apgailestauja, kad Europoje dar nenustatyti saugos reikalavimai žaislams su magnetais. Todėl kol kas vaikų saugumu turi pasirūpinti patys tėvai – paprasčiausiai išmesti žaislus su didelio galingumo magnetais, taip pat ir žaislus su magnetais, skirtus vaikams iki 3 metų. Kol kas Europos Bendrijų Komisija priėmė sprendimą, nuo 2008 m. liepos 21 d. draudžiantį tiekti rinkai ir parduoti magnetinius žaislus, ant kurių nėra lengvai pastebimo įspėjimo apie magnetus ir jų keliamą pavojų.
„Vėliau tokiems žaislams įsigalios kur kas griežtesni reikalavimai“, – teigia pašnekovė.
Vienas garsiausių žaislų gamintojų „Mattel“ pernai iš rinkos savanoriškai susigrąžino daug Kinijoje pagamintų žaislų modelių su magnetais ir žaislų, padengtų dažais su dideliu švino kiekiu. Deja, rinkoje apstu kitų gamintojų, kurie mažiau nei „Mattel“ vertina savo vardą ir neskuba pašalinti pavojingų žaislų. Kita vertus, kai kurie gamintojai bei importuotojai saugaus gaminio reikalavimus dažniau pažeidžia dėl nežinojimo ir geranoriškai šalina pažeidimus.
„Šiuo metu vargstame tik su vienu „chronišku“ saugaus gaminio reikalavimų pažeidėju – parduotuvių tinklu „Viskas už vieną eurą“, kuris periodiškai vartotojams pateikia nekokybiškų ir nesaugių prekių. Kiti prekybininkai verti pagyrimų, nes patys bando žaislus laboratorijose, o neatitinkančius saugos reikalavimų pašalina iš rinkos“, – sako V. Skrinskienė.
Anot pašnekovės, negalima teigti, kad brangesni ar garsesnių firmų žaislai yra saugesni, bet pigiuose didesnė tikimybė rasti ftalatų. Nėra taisyklės, kur žaislai patikimesni – specializuotose parduotuvėse ar dideliuose prekybos centruose. Daugiausia pavojingų žaislų atkeliauja iš Kinijos, tačiau ji gamina net 80 proc. visų pasaulio žaislų, o jų modelius, kainą (ir kokybę) lemia užsakovai, reaguojantys į pirkėjo poreikius. Natūralu, kad išaugęs kokybiškų gaminių poreikis teigiamai pakoreguotų pasiūlą. Kaip sakoma, norėdami pakeisti pasaulį pradėti turime nuo savęs.
Praktiški patarimai tėvams
V. Skrinskienė visus tėvus ragina periodiškai perrinkti vaikų žaislus ir išmesti sulūžusius, keliančius riziką užspringti ar susižeisti. Perkant naujus, vertėtų atkreipti dėmesį į tai, ar žaislo etiketėje nurodytas gamintojas arba importuotojas – priešingu atveju atgauti pinigus už nekokybišką ar pavojingą žaislą bus beveik neįmanoma.
Dėl tos pačios priežasties pašnekovė pataria nepirkti žaislų turguje ir skatina rinktis pagamintus iš natūralių medžiagų, pavyzdžiui, medinius konstruktorius, medvilnines lėles, pjuvenomis ar grikių lukštais kimštus žaislus. Šiuo metu jau galima rasti ir ekologiškų.
Kad kalėdinės dovanos išties būtų saugios ir į namus atneštų tik džiaugsmą, reikia vengti ne tik žaislų su magnetais ar mažesnėmis nei 5 cm detalėmis. Atminkite, jog žaislai su ilgesnėmis nei 22 cm virvelėmis, kurių gale pritvirtinta detalė (pavyzdžiui, žaislinis telefonas su laidu ir rageliu), kelia grėsmę pasismaugti, o sūpuoklės be apsauginio lankelio – iškristi ir susižeisti.
Žaislų sauga darželiuose
O kaipgi yra su žaislais ikimokyklinio ugdymo įstaigose: koks žaislų kelias į darželius ir kas tikrina jų saugą? Lietuvos higienos norma HN 75:2008 „Ikimokyklinio ugdymo mokykla: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reglamentuoja darželiuose vaikiškų baldelių aukštį, patalpų temperatūrą, apšvietimą ir aibę kitų dalykų, bet apie žaislus čia neužsimenama. Pasirodo, Lietuvoje nėra atsakingos institucijos, tikrinančios žaislų saugą darželiuose. Tai, su kuo žais mūsų vaikai, priklauso nuo personalo.
Belieka džiaugtis, kad yra ikimokyklinio ugdymo įstaigų, kurių darbuotojai į šią situaciją žvelgia visai kitaip. Pavyzdžiui, Vilniuje įsikūręs „Namų darželis“ savo auklėtiniams siūlo ekologiškomis medžiagomis įrengtas patalpas ir iš natūralaus pluošto pagamintus žaislus.
