Psichoterapeutė Olivia Verhulst pateikia paaiškinimą, dėl kokių priežasčių neretai grįžtama pas buvusį partnerį. O. Verhulst gyvena ir dirba Niujorke, jos specializacija – moterų psichinė sveikata, porų santykiai, pagalba po traumų.
Santykiai netenkina, jau kuris laikas, tai puikia suvokiate. Po nerimavimo, ilgų apmąstymų sukaupėte drąsą ir pasiryžote skirtis, bet... praėjus keliems mėnesiams jūs vėl kartu. Kodėl? Kodėl jūs (kaip ir daugelis žmonių) grįžtate pas buvusį partnerį, jei buvo daug priežasčių nutraukti santykius?
Taip nutinka dėl daugelio priežasčių – o dauguma šių priežasčių labai dažnos. Žmonės dažniausiai grįžta pas buvusį partnerį ar atidėlioja išsiskyrimą, norėdami sušvelninti santykių pabaigą (ir tokiu būdu sušvelninti skausmą) – tai yra visiškai natūralu. Savaime suprantama – išsiskyrimai, kaip ir patys santykiai, nėra vien juoda ir balta, natūralu, kad žmonės jaučia abejonių ir patiria įvairiausių jausmų, rašoma portale shape.com.
Kadangi esu psichoterapeutė, matau tokių išsisėmusių, užtęstų santykių padarinius. Pacientai dažnai išgyvena sudėtingus jausmus, pasidavę impulsui parašyti ar internete „pasekti“ buvusį partnerį, arba dar sudėtingesnius jausmus, jei susitinka su buvusiu partneriu arba nutaria vėl susieiti.
Jei minėtos situacijos jums pažįstamos, skaitykite toliau ir sužinosite, kodėl jums būdingas toks elgesio modelis ir kodėl nepavyksta nutraukti užburto rato.
Kodėl negalite galutinai nutraukti santykių su buvusiu partneriu?
Tiksliau skambėtų klausimas: jei širdyje jaučiate, kad santykiai išsiėmė ir yra baigti, kodėl vis tiek grįžtate?
Dažniausia mano pastebima priežastis: jums atrodo, kad po išsiskyrimo išgyvenamas diskomfortas ir gedėjimas dėl netekties bus nemalonesnis nei diskomfortas, jaučiamas ištęsiant santykių pabaigą. Tai klaidinga nuomonė. Protas įvairiais būdais stengiasi apsaugoti nuo skausmo, o santykių pabaiga gali būti labai skausminga. Gedulas – daugiasluoksnis jausmas, be to, intensyvus. Santykių pabaigos atidėliojimas ar grįžimas pas buvusį partnerį skatina jaustis lyg labiau kontroliuotumėte gedulą. Ir vis dėlto skausmas nėra blogas jausmas. Nelaimingai pamilus ar gedint dėl netekties skausmas yra sveika, natūrali reakcija. Galutinio išsiskyrimo atitolinimas neapsaugos nuo natūralaus skausmo, tai tik varžys jus, kol galiausiai ryšitės visiškai nutraukti ryšius su buvusiuoju.
Ištęstas išsiskyrimas – viena dažniausių priežasčių, kodėl žmonės grįžta į nesveikus santykius ar pas žmogų, kurį realiai „praaugo“, bet ne vienintelis veiksnys.
Jeigu ne kartą teko rašyti žinutę buvusiam partneriui, veikiausiai darėte tai dėl toliau vardinamų priežasčių:
Jums sunku būti vienam.
Jums atrodo, kad būdamas vienas žmogus jaučiasi kur kas vienišesnis, nei būdamas poroje. Gana dažnai tai nėra tiesa. Diskomfortas būnant vienam yra sveika reakcija, kuri gali paskatinti žmogaus tobulėjimą, o vienišumo jausmas būnant poroje ar pan. – indikatorius, kad santykiams stinga tikro intymumo, ilgalaikėje perspektyvoje tai neigiamai veikia psichiką.
Jaučiate kaltę, todėl sunku palikti partnerį.
Daliai žmonių iškelti save į pirmą vietą yra nežinomas dalykas. Jus veikiausiai mokė, kad kitų žmonių poreikiai, interesai yra svarbesni už jūsų. Labai dažnai matau, kad būtent tokią nuostatą turi iš toksinių santykių mėginantys ištrūkti žmonės.
Jums nemalonu galvoti, kad jūsų partneris turės kitą mylimąjį (-ąją).
Nėra malonu matyti, kaip buvęs mylimasis atsitiesia, pradeda su kuo nors susitikinėti, bet šis nesmagumas nereiškia, kad padarėte klaidą, nutraukdami santykius. Tiesiog tai rodo, kad dar ne visiškai pasveikote po išsiskyrimo. Galbūt tai reiškia, kad turite dvejonių, susijusių su išsiskyrimu (tai išsigrynina tik bėgant laikui, po apmąstymų). Įsidėmėkite – normalu jausti skausmą po netekties.
Impulsyviai pasiduodate emocijoms, užuot kiek luktelėję ir leidę jausmas „susigulėti“.
Labai lengva įsivaizduoti, kad penktadienio vakarą esate viena namuose, jaučiatės vieniša, tada imate ilgėtis turėtos draugijos ir... rašote žinutę buvusiajam. Staiga pasimiršta visi pavojaus signalai, kuriuos aiškiai jautėte skyrybų metu, ir jūs žengiate žingsnį atgal. Toks poelgis – impulsyvi reakcija į vienišumo pojūtį, o ne tai, ko iš tiesų norėtumėte.
Įtikinate save, kad buvusysis galbūt pasikeitė.
Atsipalaiduokite. Praėjo dar tik trys savaitės (galbūt dvi dienos ar keturi mėnesiai – širdies skausmui laikas eina kitaip). Jei staiga ėmė atrodyti (sprendžiant iš kokios nors užuominos socialiame tinkle ar pan.), kad buvusysis staiga išmoko kalbėtis, pripažinti, kai yra neteisus, ar kt. ko ne vienerius metus laukėte, tai dar nereiškia, kad žmogus pasikeitė. Pokyčiai įmanomi, tačiau tikrai evoliucijai reikia laiko, pastangų. Pvz., jei santykiuose nebuvo komunikacijos, jei vienas partneris užsidarydavo ar vengdavo konfliktų, tokiam elgesio modeliui pakeisti reikia ilgo darbo su savimi ir ugdomo sąmoningumo.
Trokštate to, kas pažįstama, komforto.
Natūralu trokšti saugumo ir komforto, santykiuose tai gauname, net jei santykiai nėra sveiki. Žmones instinktyviai traukia tai, kas pažįstama, nes tai atrodo saugiau, nei nežinomi dalykai. Reikia daug drąsos, pastangų ir palaikymo, norint identifikuoti tai, kas jums netinka, ir nuo to pasitraukti.
Įsidėmėkite – jausti praradimą, gedėti yra natūralu.
Natūralu išgyventi visus sunkius jausmus. Pavyzdžiui, kai jaučiatės vieni, kai liūdna, gali kilti pagunda „taisyti“ šį jausmą, nes tokio pobūdžio emocijos suvokiamos kaip problema. Nėra malonu išgyventi sunkius jausmus, vis dėlto geriausia neteisti savęs; pasakykite sau: „Nors jaučiu impulsą „taisyti“ šį jausmą, nereikia šitaip elgtis.“
Apgalvokite santykių pabaigos priežastis.
Kai jaučiatės vieniši, pažeidžiami, protas gali pakišti koją. Priminkite sau, dėl kokių priežasčių išsiskyrėte, kodėl tuo metu tai atrodė teisinga išeitis. Tos priežastys niekur nedingo, tiesiog nerimas diktuoja kitokias mintis. Jokiu būdu nepamirškite realių priežasčių.
Paanalizuokite savo emocijas.
Paklauskite savęs, ar ankstesniuose santykiuose jautėtės arčiau ar toliau tikrojo savęs? Ar jūsų vertybės sutapo su poroje buvusiomis vertybėmis? Taip pat pagalvoti, ar pasiilgstate to žmogaus, ar tiesiog buvimo kartu su žmogumi?
Puikus būdas atsitraukti nuo savo emocijų ir aiškiau pamatyti santykius, įsivaizduoti artimus draugus savo vietoje – ar draugui patartumėte grįžti į tokius santykius?
Pasistenkite atsiriboti nuo savo minčių.
Jei reikia, pasistenkite neįsitraukti į pokalbius ir ginčus su savimi, neskatinkite tokių vidinių dialogų. Galite sau pasakyti: „Dabar luktelėsiu ir apie tai pagalvosiu rytoj.“ Labai dažnai vakare ramybės nedavusios mintys ar prisiminimai ryte išblėsta.
Kai pernelyg apima emocijos, padeda sveiki būdai nukreipti dėmesį (tiesa, dėmesio nukreipimas neturėti būti vienintelė priemonė): pažiūrėkite mėgstamą filmą, pasikalbėkite su drauge, suplanuokite, kur šią savaitę norėsite nueiti, paskaitykite įdomią knygą.
Duokite sau laiko.
Jie jaučiate vidinį prieštaravimą, – vienas balsas viduje skatina grįžti pas buvusįjį, kitas liepia nesiartinti prie jo, duokite sau laiko. Auksinė taisyklė – prieš priimant kokius nors su šiais santykiais susijusius sprendimus, jums reikia laiko atrasti ryšį su savimi – po išsiskyrimo atgauti pasitikėjimą, pastiprinti savivertę, pagalvoti, ko norite. Laikas gydo, jei tik neskubiname įvykių.
