Apie tai, kodėl taip atsitinka ir kaip atsispirti spaudimui, psychologies.ru kalbina šeimos psichoterapeutę, psichologę Inną Chamitovą.
– Dažnam suvokimą apie seksualumą formuoja žiniasklaida, socialinė medija. Ar, jūsų nuomone, ši informacija neprasilenkia su realybe?
– Atlikdami tam tikrą edukacinę funkciją (už kurią, beje, esame jiems dėkingi), žurnalai skleidžia idėją apie tam tikro seksualumo, seksualiai patrauklaus elgesio ir išvaizdos standarto egzistavimą.
Skaitydami apie tai, pakliūvame į tam tikrus spąstus, pradedame kritiškai vertinti savo jausmus bei poreikius, jais nepasitikime.
Tačiau seksualumas yra individualus, subtilus dalykas: tai, kas jaudina vieną, gali slopinti ar net išgąsdinti kitą. Be to, straipsniai iš serijos „33 būdai suvilioti bet kurį vyrą“ arba „Kaip per savaitę tapti superseksualiu“ paprastai grindžiami rašančiojo patirtimi ir jokiu būdu ne mokslinių tyrimų duomenimis.
Maža to, remdamasi žurnalo rekomendacijomis, nereta skaitytoja tarsi užsideda kaukę. Kaip tuomet atsakyti į klausimą, kas vis dėlto atnešė sėkmę: moters savybės ar žurnalo išmintis?
– Ar vyrai taip pat gali tapti tokių schemų įkaitai?
– Žinoma: medija primygtinai siūlo tam tikrą seksualiai patrauklių moterų standartą: tarkime, „džentelmenai renkasi 90–60–90 blondines“. Tačiau įvaizdis, kuris tikrai traukia vyrą, susiformuoja ankstyvoje vaikystėje pagal berniuką supančių priešingos lyties artimųjų įvaizdį.
Tikimybė, kad jis atitiks dabar reklamuojamus, menka. Dėl to vyrams kyla dilema: jį nesąmoningai traukia moteris, kuri neatrodo kaip viršelio blondinė, tačiau jis įsitikinęs, kad žavėti turėtų būtent tokia.
Dar vienas giliai įsišaknijęs stereotipas apie finansus: daug vyrų įsitikinę, kad norėdami atitikti šių dienų herojaus įvaizdį, jie turi gerai uždirbti ir būti sėkmingi.
Tačiau materialinė gerovė kuriama ilgai ir sunkiai dirbant. Kam pirmenybę teiks vyras, kai pagaliau po 12 valandų sunkios darbo dienos grįš namo – galimybei išsimiegoti ar seksualiniams nuotykiams?
Seksas, žinoma, nuostabu, tačiau vis dėlto verta įsiklausyti į savo pojūčius: jei po sunkios darbo dienos dviejų žmonių intymiausias noras yra užmigti apsikabinus, geriau tai padaryti.
– Manoma, kad moterys seksualumo piką pasiekia sulaukusios 35-erių metų: tokio amžiaus jos jau būna palikusios tėvų namus, pasiekusios profesinių aukštumų, daugelis turi vaikų...
– Nereta šiuolaikinė moteris gali mylėti save tik už tam tikrus laimėjimus ar rezultatus. Ir tai suprantama, mat vaikystėje tėvai jas greičiausiai gyrė tik už gerus pažymius, pagalbą namuose... Dėl to moteris galvoja, kad pati savaime ji meilės neverta, tačiau gali jos nusipelnyti tapusi „gera mergaite“. Paprastai taip ir nutinka sulaukus minėto amžiaus, kai daugelis moterų turi priežasčių didžiuotis, pavyzdžiui, karjera, šeima, vaikais...
Daugiau šansų atskleisti savo seksualumą turi tos, kurių tėvai rodė besąlygišką meilę dukrai ir vienas kitam. Greičiausiai tokia mergina užaugs pasitikinti savimi, o tai jai padės ir seksualiniame gyvenime.
– Ar labai pasikeitė šiuolaikinių moterų požiūris į seksą?
– Mūsų močiučių laikais vyravo nuomonė, kad „padori“ moteris lovoje neturėtų ką nors jausti. Jei seksualiniuose santykiuose dama rodė iniciatyvą arba tiesiog leido sau susijaudinti, tai laikyta ištvirkavimu.
Orgazmas, patirtas stimuliuojant klitorį, nukrypimu nuo normos laikytas iki penkto šešto praėjusio amžiaus dešimtmečių.
Tuo metu buvo paskelbti garsaus amerikiečių seksologo Alfredo Kinsey ir amerikiečių ginekologų William Masters bei Virginijos Johnson tyrimų duomenys. Tačiau ar galime pasakyti, kad mūsų mamos ir močiutės buvo labiau nelaimingos nei mes?
Moterys nieko nežinojo nei apie klitorį, nei apie G tašką, bet kokie emocionalūs buvo jų santykiai: mylimasis paėmė už rankos ir ji... apalpo! Emocinių, romantiškų santykių komponentų, mano nuomone, dabar tapo daug mažiau. Šiandien viskas techniškiau: turėdami tam tikrą priemonių rinkinį žmonės gauna viską, ko nori, o jei negauna, keičia partnerį.
– Jūsų nuomone, kokios „giminės“ yra žodis „seksas“ – vyriškos ar moteriškos?
– Suprantu, jog klausiate apie patį procesą, apie tai, kas vadinama mylėjimusi. Jo reikia abiem. Man nepatinka ir, kai klausia, kam seksas svarbesnis? Šis samprotavimas, manau, panašus į ginčą, kas labiau yra žmogus – vyras ar moteris.
