Mediacija taps privaloma tais skyrybų atvejais, kai šalys pačios nesusitaria ir siekia ginčą spręsti teisme. Mediacija nebus privaloma, kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu arba vieno sutuoktinio pareiškimu, kuomet šalys pačios sutaria ir pasirašo sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Ieškinį teismui bus galima pateikti tik po mediacijos
Ką skyrybas inicijuojantiems sutuoktiniams reiškia mediacijos prievolė? Ji reiškia, kad nepasinaudojus privaloma mediacija, šeimos ginčą inicijuojanti šalis neturi teisės kreiptis į teismą.
Kitaip tariant, ši prievolė reiškia pareigą atlikti tam tikrus administracinius veiksmus, kuriais būtų inicijuojama mediacija pagal ikiteisminę ginčų sprendimo tvarką: Ieškovas, prieš kreipdamasis į teismą, privalo kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą arba savo pasirinktą mediatorių ir inicijuoti taikų ginčo sprendimą.
Atitinkamai atsakovas gauna kvietimą ginčą spręsti taikiai mediacijos būdu. Mediacijos privalomumas čia ir baigiasi. Toliau pačios šalys turi teisę spręsti ar pasinaudoti šia privalomai siūloma ginčų sprendimo procedūra. Abi šalys gali bet kada pasitraukti iš šio proceso.
Tik atkreipiame dėmesį, kad teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija ar nesąžiningai ja naudojosi, ginčą nagrinėjant teisme, gali nukrypti nuo įstatymo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (pvz., nepaisant to, jog patenkinta didžioji dalis nesąžiningosios šalies reikalavimų, jai nepriteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų).
Mediacija leidžia patiems priimti tinkamiausią sprendimą
Šis taikus ginčų sprendimo būdas paprastai yra pigesnis, greitesnis ir kelia mažiau psichologinio diskomforto abiem ginčo dalyviams nei teismo procesas.
Mediacija yra lankstus procesas. Ginčo šalys yra laisvos pasirinkti mediatorių, gali pačios spręsti dėl mediacijos sesijų laiko ir vietos. Ginčo šalims suteikiama galimybė atvirai išsakyti savo jausmus ir ginčo aplinkybes, ką ne visuomet galima padaryti teismo proceso metu.
Be to, mediacijos procesas yra orientuotas į tikrųjų šalių interesų ir poreikių atskleidimą ir pagarbaus santykio tarp ginčo šalių atkūrimą, kuris leistų rasti tinkamiausią konkretaus konflikto išsprendimo variantą.
Kuomet konfliktas vyksta tarp vaikų turinčių sutuoktinių, ypač svarbu, kad tėvai, išsakę savo nuoskaudas, galiausiai suprastų bendradarbiaujančio santykio sukūrimo svarbą, žvelgtų į ateitį ir ieškotų sprendimų, kurie geriausiai užtikrintų jų vaikų interesus.
Svarbiausia, kad mediacijos proceso metu ginčo šalys pačios gali priimti sprendimą, kuris joms yra tinkamiausias. Teismas gali nuspręsti, kam ir kokios teisės priklauso ir priimti formalią teisinę taiką atstatantį sprendimą, tačiau tai neišsprendžia tikrojo konflikto. Sprendžiant ginčą teisme, viena šalis bus laimėtoja, kita pralaimėjusi. Tarp šalių liks konkurencinis, konfliktinis santykis, o teismo sprendimas nebūtinai bus tinkamiausias ir patogiausias šalims.
Tuo tarpu mediacijos metu nėra sprendžiama, kuri šalis yra kalta dėl ginčo, nelieka laimėtojo ir pralaimėtojo santykio. Ieškoma bendro sprendimo, kuris būtų geriausias abiem šalim konkrečiame ginče.
Mediacija, baigta taikos sutartimi, dažniausiai atstato socialinę taiką tarp šalių ir leidžia išlaikyti pagarbius ir bendradarbiaujančius santykius ateityje. Praktikoje pastebėta, kad mediacijos metu pasiektų susitarimų šalys yra labiau linkusios laikytis, nes tai – jų pačių sprendimai. Be to, mediacijos proceso metu šalių sudaryta taikos sutartis, kuri patvirtinta teismo, įgyja teismo sprendimo galią.
Saugumą užtikrina konfidencialumo susitarimas
Kiek abi ginčo šalys yra saugios mediacijos procese? Kadangi mediacijos procesas yra privataus pobūdžio, o proceso šalis ir mediatorių saisto konfidencialumo įsipareigojimas, šalių neturėtų varžyti baimė, kad ginčo aplinkybės taps viešos ar bus panaudotos prieš juos pačius.
LR civilinio proceso kodeksas numato, kad duomenys, gauti mediacijos metu, negali būti įrodymais civiliniame procese, išskyrus mediacijos įstatyme nustatytus atvejus. Civilinio proceso kodeksas taip pat numato, kad mediatorius negali būti apklausiamas teismo procese kaip liudytojas ir skleisti informaciją, kurią gavo vykdant mediaciją.
Žinoma, lieka rizika, kad praktikoje gali būti gana sunku nustatyti, kokie duomenys yra gauti tik mediacijos metu, kadangi pats mediacijos procesas paprastai nėra protokoluojamas, nėra daromas mediacijos sesijos garso įrašas, o procesas yra konfidencialus.
Dėl to prieš pradedant mediacijos procesą, pasirašant konfidencialumo susitarimą, reikėtų apsvarstyti baudos už konfidencialios informacijos atskleidimą nustatymą, kuris labiau šalis įpareigotų laikytis konfidencialumo susitarimo.
Vaikų interesus galima apsaugoti laikinosiomis priemonėmis
Privaloma ikiteisminė šeimos ginčų nagrinėjimo forma kelia klausimų, kaip nesikreipiant į teismą ieškiniu apginti ne tik vienos šeimos ginčo šalies interesus, bet neretai – ir nepilnamečių vaikų interesus.
Iš esmės mediatorius yra vaiko interesus atstovaujantis asmuo mediacijoje, kuris atkreipia tėvų dėmesį į vaiko poreikius ir interesus, ir skatina tėvus sudaryti susitarimus, kuriuose vaiko interesai yra svarbiausi.
Bet esant tam tikroms aplinkybėms kartu su mediacija galima imtis ir teisinių veiksmų siekiant apsaugoti vaikų interesus, t. y., galima teismo prašyti (pagrįstu rašytiniu prašymu) taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Tokiomis priemonėmis galima laikyti išlaikymo vaikams priteisimą, laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymą, laikino vaiko gyvenamosios vietos nustatymą su vienu iš tėvų, sutuoktinio turto areštą ir kt.
Šios priemonės net ir nepareiškus ieškinio gali būti taikomos iki privalomosios mediacijos pabaigos. Nepavykus privalomajai mediacijai, įstatymas numato 14 kalendorinių dienų terminą ieškiniui pareikšti ir šiuo laikotarpiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės toliau tęsiamos.
Skyrybos gali nieko nekainuoti
Privalomos neteisminės mediacijos paslaugos gali būti apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų, kai mediatorių paskiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Valstybė finansuoja 4 val. mediacijos vykdymo bei papildomai po 1 val. mediatoriaus pasirengimo bei mediacijos rezultatų įforminimo paslaugų. Be to, yra galimybė gauti nemokamas mediatoriaus paslaugas per savivaldybių teikiamas kompleksines paslaugas šeimai.
Tad pasirinkę mediaciją, sutuoktiniai nieko nepraranda. Nepasiekus taikaus susitarimo mediacijos metu, visuomet išlieka galimybė kreiptis į teismą.
Tai, kaip žmonės sprendžia konfliktus daug pasako apie pačius žmones. Galbūt jau esame pasiruošę taikiam šeimos ginčų sprendimui, ir mediatoriams pavyks konfliktuojančias šalis susodinti prie derybų stalo bei parodyti, kad geriausius sprendimus priima ne teisėjai, o bendradarbiaujančios ir besitariančios šalys.
