Gali atrodyti keista, kad nuo begalinio siuto taip greitai pereinama prie aistros, tačiau tokia staigi jausmų kaita būdinga daugeliui. Seksui, kuriuo užsiimama po kivirčo, net sugalvotas specialus terminas – susitaikymo seksas, mat atsiduodamos pyktį pakeitusiems geiduliams poros iš tiesų susitaiko.
Mylėdamiesi, kad užmirštų barnį, partneriai paprastai elgiasi itin impulsyviai, taigi, susitaikymo seksas paprastai būna labai audringas, patrakėliškas. Tik kyla klausimas, kaip jis paveikia porų santykius? Ar jį turėtume vadinti teigiamu, ar neigiamu veiksniu? O gal jis kartais padeda, o kartais pakenkia? Toliau pateikta keletas minčių šia tema iš portalo „Men‘s Health“.
Kodėl barniai dažnai baigiasi seksu?
Po barnio paprastai pajuntame energijos antplūdį. Toji energija gali transformuotis į erotinį geismą. „Nuslūgus apmaudui, besibarant sukilusi energija gali virsti seksualine aistra“, – sako seksologė Lucy Rowett.
Kai kuriuos žmones po barnio patiriamos intymios glamonės veikia atpalaiduojančiai, raminančiai. Kartais potraukis gali kilti ir iš baimės, kad įvyks rimtesnis konfliktas. Kivirčijantis su partneriu kai kuriuos žmones apima savotiška desperacija: pasąmonėje jie ima nuogąstauti dėl santykiams iškilusios grėsmės. Susitaikymo seksas tokiu atveju suveikia kaip patvirtinimas, kad viskas vis tiek gerai, ir tai akivaizdu – kalbėtis apie jausmus tikrai nebūtina.
„Tai būdas vėl susisaistyti, pajusti abipusį ryšį ir užsitikrinti, kad santykiai nepakito, nes partneriai, kaip ir anksčiau, trokšta vienas kito, – sako poras ir šeimas konsultuojanti terapeutė Pam Shaffer. – Tai taip pat būdas pranešti, kad, nepaisant įsiplieskusio konflikto, palikti vienas kito neketinate.“
Net ir tada, kai žinote, jog apie barnį dar tikrai norėsite pasišnekėti, tuoj pat po jo elementarūs instinktai paima viršų. Pasak Justino Lehmillerio, Kinsey institute dėstančio mokslo darbuotojo, knygos „Sex and Psychology“ autoriaus, seksas mažina stresą, todėl yra logiška teigti, kad susitaikymo seksas sumažina įtampą, nuveja nerimą ir padeda poroms greičiau susitaikyti.
Kodėl susitaikymo seksas toks patrakėliškas?
Kartais sakoma, kad būtent susitaikymo seksas pasiūlo progą atsakančiai pasimylėti. Per susitaikymo seksą partneriai, esą, labiausiai susijaudina, yra užvaldomi didžiausios aistros. Tačiau kodėl taip yra? Kodėl prieš akimirką pykčiu kibirkščiavusius partnerius staiga užvaldo troškimas užsimiršti vienas kito glėbyje?
J. Lehmilleris šį reiškinį įvardijo kaip susijaudinimo transformaciją.
„Įvyksta taip, kad užsilikęs susijaudinimas, kurį sukėlė, tarkim, į partnerį nukreiptas pyktis, atsidūrus lovoje verčia elgtis impulsyviau, drastiškiau, todėl susitaikymo seksas paprastai būna ypač audringas“, – aiškina specialistas.
Vadinasi, susitaikymo seksą reikia vertinti pozityviai, nes jis sugrąžina bendrumo jausmą, be to, teikia ypatingą palaimą, nes įvyksta tada, kai abu partneriai yra ypač įsiaudrinę ir psichologiškai, ir fiziologiškai.
Kaip susitaikymo seksas veikia porų santykius?
Seksas stiprina partnerių ryšį, didina artumo jausmą, be to, jo metu išsiskiria oksitocino – natūralaus norą apsikabinti sukeliančio hormono. Susitaikymo seksas – puikus būdas išlaisvinti ilgai slopintus jausmus, tik nevalia pamiršti, kokie svarbūs yra pašnekesiai: kalbėtis – tiesiog būtina.
„Seksas naikina partnerius apėmusį priešiškumą. Svarbu ir tai, kad juo užsiimama po verbalinės komunikacijos ir tam tikrų sprendimų, priimtų besiginčijant, – sako P. Shaffer. – Susitaikymo seksas sukelia fantastišką bendrumo jausmą, tačiau norint kuo mažiau pyktis visada prasminga pasikalbėti apie tai, kas įvyko.“
Jei po barnio apima noras pasimylėti, tai dar nereiškia, kad galite vengti pokalbių. Jei taip elgsitės, ilgainiui pastebėsite, kad vien tik pykstatės ir mylitės, užuot ieškoję veiksmingų santykius apkartinusių problemų sprendimų.
„Fizinis artumas, intymumas – be galo svarbi porų santykių dalis, tačiau jis neturi pakeisti žodinės komunikacijos ir emocinio artumo“, – primena P. Shaffer.
