Įdomu tai, kad abi pusės sako tą patį. Manęs nemyli! Hmm.. Įdomu, įdomu. O vis dėlto, kaip yra iš tikrųjų.
Atsakau. Jus MYLI! Tik jūs tos meilės nesuprantat. Kaip tai nesuprantu? Norite pasakyti, kad man trūksta smegenų? Ne, ne. Ne smegenų trūksta, o kalbos žinių. Na jau visai.. Kokios dar kalbos? Mes abu lietuviai, kalbam ta pačia kalba!
Ar tikrai? Jei jūsų kalba būtų ta pati, jūs lengvai suprastumėt vienas kitą ir jaustumėtės mylimi. Taigi, jūsų jausmai ir emocijos turi kalbą! Kiekvienas mes meilę galime išreikšti ir suprasti skirtinga kalba. Meilės kalbos – jau senas atradimas. Pirmasis apie tai pradėjo kalbėti prof. Garis Čapmenas. Pasirodo, mes meilę kiekvienas jaučiam ir suprantam skirtingom kalbomis.
Likimo pokštas. Jūsų partneris stipriai myli. Tą meilę jis išreiškia savo meilės kalba (tarkime, kad jo meilės kalba yra dovanos), o jūsų meilės kalba yra palaikymo ir paramos žodžiai. Partneris jus myli ir nuolat jums išreiškia savo meilę taip, kaip jis supranta. Dovanomis.
Jūs partnerį mylit ir nuolat jam išreiškiate meilę savo kalba. Sakot komplimentus ir palaikymo žodžius. Jūs jaučiatės nemylima, nes jis jums nesako komplimentų ir palaikymo žodžių. Jis jaučiasi nemylimas, nes jūs jam nedovanojate dovanų. Abu jaučiasi nemylimi. Abu galvoja, kad kažkas blogai. Turbūt reikia skirtis?
Stop, stop, stop. Jūs puiki pora. Jūs mylit vienas kitą. Tiesiog nežinot partnerio meilės kalbos ir jos nenaudojat, o jis nežino jūsų. Mes visada su kitais naudojam tą kalbą, kuri mumyse yra vyraujanti. Ir net neįtariam, kad kitas mato ir supranta pasaulį kitaip.
Ką daryti? Labai paprasta. Mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis. Neskubėkit skirtis. Griauti visada labai lengva ir paprasta. Pabandykim santykius auginti. Pabandykim suprasti kito meilės kalbą. Ar tai įmanoma? Lengvai!
Nuo ko pradėti? Supratimo, kad jūsų partneris unikali asmenybė ir kitaip jaučia meilę. O ar būna porų, kuriuose vyrauja tapati kalba? Būna! Retai. Ilgoje perspektyvoje tai ne visada gerai. Jei abu partneriai labai panašūs, jiems gali tapti nuobodu vienas su kitu. Nėra iššūkio, nėra paslapties, viskas labai aišku ir prognozuojama.
Kokia nesąmonė. Panašūs – blogai, skirtingi – irgi blogai. Ne, ne. Panašūs nėra blogai, tiesiog ilgoje perspektyvoje jiems gali būti sunkiau. Tiems, kurie turi daug skirtumų nuobodulys ir užsistovėjimas negresia. Jiems gresia vienas kito nesupratimas.
Taigi dažniausiai meilės kalbos poroje skiriasi. G. Čapmenas išskiria penkias kalbas. Visi mes turime kiekvienos po truputi, bet viena yra pagrindinė. Jei partneris nenaudoja mūsų pagrindinės kalbos mes jaučiamės nemylimi. Nors jis mus MYLI!
Kokios tos kalbos? Palaikymo žodžiai, kartu leidžiamas laikas, dovanos, paslaugos ir fizinis prisilietimas. Hmm.. Nelabai aišku. Nieko tokio. Tuoj viską pasitikslinsim.
Kai kurie žmonės nesijaus mylimi jeigu negirdės palaikymo, paskatinimo, pagyrimo žodžių savo adresu. Jiems galime dovanoti dovanas, nuolat apkabinti, padėti jiems jų veikloje, būti kartu su jais, tačiau jie jausis NEMYLIMI. Nes mes retai sakome komplimentus, retai pagiriame, retai palaikome žodžiais.
Kitas tipas nesijaus mylimas jei mes neleisime laiko kartu su juo. Kartu – tai nereiškia kartu žiūrėti televizorių. Kartu reiškia veikti kažką dviese ir tuo metu visą savo dėmesį skirti kitam (ne telefonui, kompiuteriui ar žurnalui). Jei mes ne šio tipo žmogus, mums tai sunku suprasti. Perku dovanas, sakau nuolat komplimentus, siunčiu kasdien gražias žinutes, apkabinu, padedu namuose.. O ji vis.. Tu manęs nemyli!
Yra žmonės, kurie negaudami dovanų (netikėtų, nelauktų) jausis nemylimi. Dovanos per Kalėdas, gimtadienius, šventes nesiskaito. Jos turi būti savaime. Mes kalbam apie netikėtas dovanas. Tai gali būti saldainis, gėlytė ar kitas mažmožis. Bet jei be progos, tai jau dovana! O jei dovana su mintimi? Reiškia jūs galvojote apie tą žmogų ir parinkote kažką būtent jam. Jis bus pats laimingiausias.
Dar vienas tipas – paslaugos. Pagalba partneriui jo veikloje ar tiesiog namuose. Išnešti šiukšles, padėti suplauti indus ar pakeisti vandenį auksinei žuvytei, o gal padėti išsiurbti automobilį ar kartu persodinti pomidorus. Jei jūs nepadedat mažais darbeliais, paslaugomis buityje, šio tipo žmogus jausis visai nemylimas.
Na ir paskutinis tipas – fizinis prisilietimas. Apkabinimas, rankos glostymas, sėdėjimas kartu susiglaudus. Tai gyvybiškai svarbu šio tipo žmonėms. Jiems galima sakyti daug komplimentų ir meilės žodžių, bet jei kasdien jų neapkabinsi jiems bus meilės badas. Vyrai fizini prisilietimą supranta kaip lytinius santykius. Čia ne apie tai! Ši meilės kalba yra jūsų, jeigu jums norisi, reikia ir patinka prisilietimas be lytinių santykių.
Va ir visos penkios meilės kalbos. Norintiems jas giliau paanalizuoti teks perskaityti G. Chapman knygą „Penkios meilės kalbos“.
O tai ką dabar daryti? Pirmas žingsnis. Pradėkite stebėti save ir partnerį. Bandykite kaitalioti visas penkias meilės kalbas ir stebėkite jo reakcijas. Po kurio laiko taps akivaizdu, kokia jo kalba. Valio.
Antras žingsnis. Pradėti tą kalbą vis dažniau naudoti. Taip, suprantu, lengva nebus. Jūsų kalba kitokia, todėl automatiškai norisi meilę išreikšti kitaip. Nieko tokio. Vaikščioti ar dviračiu važiuoti pradėjote irgi ne iš pirmo karto. Reikia laiko ir praktikos. Bus kritimų, jie jus užgrūdins.
Kokios išvados? Meilė – tai mokykla. Išmokti partnerio meilės kalbą yra viena iš pirmųjų pamokų. Kitaip paliks antriems metams.
O kas, jei aš nenoriu keistis? Kodėl turiu prisitaikyti? Kodėl nesupranta taip, kaip aš išreiškiu? Kiekvienas turi teisę nesimokyti.
Kodėl verta pabandyti? Nes vaisiai labai saldūs. Kaip sakė vienoje reklamoje: nieko neprarasit, tik išlošit. Arba, kaip sakė Juozas Erlickas: „Daug žmonių gyvena blogai. Aš jiems patarčiau pagyventi gerai. Gyvenime reikia viską išbandyti.“
Jums pavyks. Aš žinau.
Darius Ražauskas
