Tiesą pasakius, šis mitas giliai įleidęs šaknis mūsų kultūroje ir netgi būna propaguojamas nemažos poras konsultuojančių psichologų dalies. Iš pirmo žvilgsnio atrodo logiška manyti, kad partneriams, gyvenantiems santuokoje, kurios pagrindas – meilė ir abipusį pasitenkinimą sukeliantys seksualiniai santykiai, nėra jokio poreikio ieškoti pramogų už santuokos ribų, rašo psychologytoday.com.
Na, galbūt jų tikrai nėra, tačiau romanams dažniausiai objektyvių priežasčių nė nereikia. Kur kas svarbesnė vieta tenka aistrai ir troškimams, o ne protui, kurį valdo logika ir teorijos.
Vis tik nepaisant logiškai skambančių argumentų apie laimingus santykius palaikančių partnerių poreikio ieškoti papildomų įspūdžių nebuvimą, ypač jei jie yra apsisprendę būti monogamiški, vis tik neištikimybės atvejų pasitaiko ir netgi dažniau, nei dauguma iš mūsų mano.
2015 m. balandžio mėn. leidinyje „The Journal of Marital and Family Therapy“ publikuoti tyrimo rezultatai, patvirtinantys, kad 54 proc. moterų ir 57 proc. vyrų, dalyvavusių tyrime, yra buvę neištikimi savo partneriui. Tikėtina, kad daugumą nustebins ir tai, kad vidutiniškai tokie romanai trunka net dvejus metus.
Lyg to dar būtų maža, kaip teigia santykių ir seksualumo ekspertė Esther Perel, romano pagrindu toli gražu ne visada tampa seksas, o kur kas labiau vilioja galimybė rasti patirčių, kurių santykiuose nebepavyksta gauti. Naujumas, nuotykiai, gyvumas ir aistra – štai dalykai, kurių taip trokšta dauguma. Šie jausmai vilioja pasinerti į naujus įspūdžius, pradėti kitus santykius, viliantis, kad tokiu būdu bus ir vėl susigrąžinti jausmai, kurių dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebeliko.
Kaip bebūtų gaila, labai dažnai dviem žmonėms formaliai įsipareigojus palaikyti ryšį kyla rizika netekti aistringų ir sveikų santykių. Kai ima dominuoti kasdienė rutina ir pareigos, užgriūna atsakomybės našta, kyla didesnė rizika nusižengti pasižadėjimui saugoti monogamišką ryšį.
Kai vienas iš partnerių jaučia, kad jam tenka prarasti dalį savęs tam, kad būtų išsaugota taika ar išvengta konflikto, rizika dar labiau išauga. Svajonės apie galimybę mėgautis laisve ir jaustis visiškai nevaržomai, patirti viską, ko tik trokšta, ir kam nepritaria gyvenimo išrinktasis, tampa itin svaria motyvacija ieškoti naujovių.
Vylimasis, kad vienas žmogus gali ir netgi privalo tenkinti visus kito asmens poreikius, ypač kai tie lūkesčiai neatrodo svarbūs, gali virsti nusivylimu ar netgi išdavyste. Be jokios abejonės, visa tai negali ir neturėtų tapti pasiteisinimu, tačiau neabejotinai būtina į šiuos veiksnius atsižvelgti ir nepamiršti partnerio poreikių, nesikoncentruoti vien tik į savuosius.
Vienatvės jausmo kartais nepavyksta išvengti net ir palaikant gerus santykius. Dažnai tokia situacija tampa netikėta asmenims, klaidingai manantiems, kad vos tik užmezgus rimtus santykius su vienatvės jausmu atsisveikinama kartą ir visiems laikams. Svarbu suvokti, kad vienatvė kur kas labiau susijusi su mumis pačiais nei su kitu asmeniu, ji parodo, ar gerai jaučiamės savo pačių kailyje, ar žvelgiame į save su užuojauta ir kritiškumu, ar vis tik mėgaujamės savo pačių kompanija. Jei klaidingai manome, kad pasirinktas partneris privalo išgelbėti mus nuo vienatvės ir suteikti laimės, neišvengiamai susiduriame su sunkumais.
Egzistuoja milžiniškas skirtumas tarp troškimo ir poreikio. Poreikis dažnai susijęs su manipuliacijomis, todėl paprastai sukelia vien tik neigiamų emocijų. Dar jis susijęs su lūkesčiais ir noru, kad partneris nuolat demonstruotų rūpestį. Kai patiriame partnerio norą būti kartu be jokių išankstinių lūkesčių, užplūsta visiškai kitokių jausmų lavina, kuri yra itin maloni ir nepakartojamai žavinga.
Kartais šeiminių įsipareigojimų pildymo našta gali tapti nepakeliama, todėl leidžiamasi į bent jau trumpalaikės atgaivos paieškas. Esame itin pažeidžiami vilionėms. Kai partneriai siejantį ryšį vertina kaip neginčijamą faktą ir neskiria pakankamo dėmesio santykiams, neabejotinai rizikuoja patekti į itin nemalonią situaciją. Kaupiasi neišspręstų konfliktų, pykčio ir pagarbos trūkumo našta, kuri bet kurią akimirką gali paskatinti leistis į slaptų ryšių paieškas. Taigi nepalankios aplinkybės dažnai tampa tobulu pasiaiškinimu, kodėl ryžtamasi įsivelti į nesantuokinius ryšius.
Neištikimybė gali pasireikšti tiek trumpalaikio ryšio ar net vienos nakties nuotykio, tiek ir ne vienerius metus trunkančio slapto ryšio pavidalu. Pasitaiko atvejų, kai poreikis gauti dėmesio ir pripažinimo tenkinamas per seksualinius santykius. Kartais pasiteisinama fizinio kontakto nebuvimu, technine neištikimybe, tačiau neišvengiamai tenka pripažinti: bet kuriuo atveju tokie ryšiai labai stipriai kenkia santuokai.
Nepriklausomai nuo to, kokia yra neištikimybės priežastis, ji yra smerktina ir pareikalauja nemažų pastangų, jei norima sugrąžinti harmoningą ryšį su sutuoktiniu. Guodžia tai, kad net 31 proc. santuokų neišyra nepaisant išaiškėjusių neištikimybės atvejų. Ištikusios krizės sukeltas šokas neretai tampa proga iš naujo pažvelgti į santykius ir imtis permainų. Tenka pripažinti, kad skausmas kartais tampa didžiausia motyvacija keistis.
Be jokios abejonės, kur kas išmintingiau ir naudingiau vengti skausmingų patirčių, kurias visada suteikia neištikimybė. Egzistuoja daugybė būdų pagerinti santykių kokybę išvengiant tokių kančių. Jei nežinote, ko griebtis, kreipkitės į partnerį: tikėtina, kad jis ar ji turės, ką pasiūlyti, kad jūsų gyvenimo kokybė pagerėtų.
